Dailininko Kauno laikotarpis 2009-2013 m. aprašytas spaudai ruošiamoje naujoje knygoje „Laisvės paženklinti“, III t. Štai 8 knygos puslapiai pdf: AugustasRamonas_SP05
Inspektuojame LDK Belorus
Atsivežiau 16 prietelių, daugiausia kauniečių apsirengusių antikvariniais aprėdais į Baltają Rusią LDK paveldo gėrybių inspektuoti. Niekas iš baltarusių nesipriešino.
Draugijoje buvo du kunigai, kurių baisiai prireikė greta Nesvyžiaus Radvilų rezidencijos. Parke greta rūmų stovi juodas kaip smala 4 metrų dydžio tarybinio kario išvaduotojo figūrinis monumetas. Preišais jį iš satanistinės penkiakampės žvaigždės vidurio veržiasi amžinąja ugnimi vadinama gazinė požemio liepsna. Sakau – aš pro tą pamėną negaliu praeiti (kad apeiti pilį) dėl mano religinių įsitikinimų, todėl geriau būtų jei pirma praeitų kunigai, o tuomet ir aš jų priedangoje. Ir nutariau palaukti, kol išsitesusi kauniečių procesija susitrauks. Deja, klebonas su gaspadine kaip niekur nieko, nutaisę nuobodžiaujančius veidus, nudrožė ne numatytaja Nesvyžiaus svečiams promenada, o šunų takelių per gerą 15 metrų šėtono monumetui už nugaros. Gerai, kad kitas bažnyčios tarnas – Kauno arkikatedros klebonas užsikalbėjęs su Kauno rotušės ceremonmeisteriu nė nepastebėjo šios situacijos, ir ramiai sau praėjo bežiūrėdami viens kitam į akis, o ir aš galėjau nekvėpuodamas pratursenti besiraitydamas jų priedangoje. Esu jautrus simboliams.
1361
Prieš 650 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose – Vygando Marburgiečio kronikoje paminėtas Kauno vardas. Tai ir atšventėme.
Stilistas
Dailininkas Augustas Ramonas Kaune, Karininkų Ramovėje, Lietuvos karališkosios bajorų sajungos Senatui skaitė pranešimą “Senovinio kostiumo apžvalga ir rekomendacijos“. (Gegužės 12-tą pagerintą šio pranešimo versiją pateikė Jotvingių kryžiaus riterių ordinui).
A. Ramonas įsitikinęs, kad lietuvių bajorų dabartinės reprezentacinės aprangos geriausias pavidalas, pranašiai išskiriantis lietuvius tarp kitų tautų, – kontušas, žiponas ir juosta. 1776 m. Lietuvos ir Lenkijos seimas nutarė standartizuoti bajorų aprangą ir aprangos spalviniais deriniasi identifikuoti vaivadijas. Nutarimas neatšauktas.
Į Milaną 1517 metais atvykę tartis dėl karaliaus Žygimanto vedybų su kunigaikštyte Bona Sforza Lenkijos ir Lietuvos pasiuntiniai vietiniams pasirodė apsirengę pagal vengrišką madą. Vengrijos sostinė Buda XV amžiuje buvo pagrindinis renesanso kultūros sklaidos centrinėje ir rytų Europoje centras. Žygimantas jaunystėje Budos dvare renesanso kultūros sėmėsi trejus metus, kaip ir karalius Aleksandras. Žygimanto pirmoji sutuoktinė buvo vengrė Barbora Šapolaj (Zapolyja), o ir dukrą Izabelę ištekino už vengrų karaliaus Jono Šapolajo. Taigi, vengriškoji įtaka Lietuvoje reiškėsi ir anksčiau (iki Batoro), ir vėliau.
A Propos: Jogailos dvare dėvėti Briuselio nėriniai.
