Vėliava Ąžuolų kalne

Ant Kauno tvirtovės IX baterijos (statytos 1883 m.) pylimo, Pelėdų parke, Valstybės atkūrimo 100-mečio proga, bus iškelta vėliava į 100 metrų aukštį virš jūros lygio. Deja, parkas apleistas, reikia tvarkyti infrastruktūrą, pvz. taip:

Ažuolų kalnas topo 0022Ažuolų kalnas topo 0033

Pylimo aukštis virš jūros lygio: 73,40 m. Vėliavos stiebo aukštis: 26,6 m.

20180411_140235.jpg

Esama padėtis (nedžiugina).

Daugiau informacijos: Azuolu kalno projektas 7771

Inspektuojame LDK Belorus

DSC01627MirSm

2013_0516VET0109sm

2013_0516VET0097sm

Atsivežiau 16 prietelių, daugiausia kauniečių apsirengusių antikvariniais aprėdais į Baltają Rusią LDK paveldo gėrybių inspektuoti. Niekas iš baltarusių nesipriešino.

Draugijoje buvo du kunigai, kurių baisiai prireikė greta Nesvyžiaus Radvilų rezidencijos. Parke greta rūmų stovi juodas kaip smala 4 metrų dydžio tarybinio kario išvaduotojo figūrinis monumetas. Preišais jį iš satanistinės penkiakampės žvaigždės vidurio veržiasi amžinąja ugnimi vadinama gazinė požemio liepsna. Sakau – aš pro tą pamėną negaliu praeiti (kad apeiti pilį) dėl mano religinių įsitikinimų, todėl geriau būtų jei pirma praeitų kunigai, o tuomet ir aš jų priedangoje. Ir nutariau palaukti, kol išsitesusi kauniečių procesija  susitrauks. Deja, klebonas su gaspadine kaip niekur nieko, nutaisę nuobodžiaujančius veidus, nudrožė ne numatytaja Nesvyžiaus svečiams promenada, o šunų takelių per gerą 15 metrų šėtono monumetui už nugaros. Gerai, kad kitas bažnyčios tarnas – Kauno arkikatedros klebonas užsikalbėjęs su Kauno rotušės ceremonmeisteriu nė nepastebėjo šios situacijos, ir ramiai sau praėjo bežiūrėdami viens kitam į akis, o ir aš galėjau nekvėpuodamas pratursenti besiraitydamas jų priedangoje. Esu jautrus simboliams.

Pilies vėtrungė iškelta

2013-03-14 Restauratoriai iškėlė ir įtvirtino Augusto Ramono vėtrungę Kauno pilies bokšto viršūnėje. Lig šiol anoniminis buvęs statinys (nei senas, nei naujas – ne šioks, nei toks) staiga įgavo veidą ir ėmė bendrauti su žmonėmis – sukiotis ir skelbti vėjų kryptis.  Vėjai net pasiuto džiaugtis nauju žaislu ir šiaurys su šiaurrytiniu ne pavasariškai plėšėsi dvi dienas, kol sekmadienį pavargo ir užleido poziciją mandagiam vakariui.

Iskelta  Vetrunge02  

2013_0314VET0014

Taip atsirado naujų priežasčių toliau atstatinėti pilį.

Kauno pilies vėtrungė

Dailininkas Augustas Ramonas sukūrė Kauno pilies bokšto Vėtrungės projektą, o Kauno įmonės „Restauracija“  meistrai,   pagamino Vėtrungę iš plieno bei žalvario.

vetrunge0001

Dabar Kauno pilis atrodys taip:

 vetrungePilis0002

1361 metais pilis ir Kauno vardas pirmą kartą paminėtas Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. Šios datos įrašo iškėlimas virš atstatyto bokšto demonstruoja atkaklumą, nenugalimumą, faktinę kauniečių pergalę nepaisant vėlesnių pilies sugriovimų.

Vėtrungėje pavaizduotas LDK Kunigaikščio Kęstučio laikų karys, stilizuotas pagal asmeninį kunigaikščio antspaudą. Kaunas 1361 metų laikotarpiu priklausė Trakų kunigaikštystei, o jos valdovas Kęstutis Kauno pilies gynimą patikėjo savo sūnui – Kunigaikščiui Vaidotui.  Kęstučio ženklas yra tinkamas simbolis Kaunui.

Vėjo kryptį rodanti vėtrungė – tradicinis statinių, ypač karinės/gynybinės paskirties atributas, be kurio 2010 metais rekonstruoto bokšto siluetas yra nepilnas. Vėjų krypties rodymas  pilies statybos laikotarpio žmonėms aktualus buvo ne tik žemės ūkio reikalams bei vandens navigacijai, bet ir karyboje – teikė informaciją ginklų (strėlių, iečių) krypties korekcijai.

Vėtrungės įrengimo idėją rėmė „Pilies” draugija ir „Rotušės aikštės draugija”. Kauno deputatų klubo ir jo prezidento Kęstučio Ignatavičiaus iniciatyva Kauno miesto savivaldybė 2012 metais surengė konkursą, o istorijos ir paveldo specialistų komisija išrinko konkurso laimėtoją.  Vėtrungę  numatoma  iškelti  2013  metų  vasario 21 dieną arba kai leis orai.

Vėtrungės matmenys:  Stogo smailės viršūnės aukštis – 2960 cm; Vėtrungės stiebo aukštis virš stogo smailės: 2700 mm; Vėtrungės plotis: 1930 mm; Vėtrungės ilgojo sparno ilgis: 1410 mm – Žalgirio mūšio data.

Vėtrungė pristatyta miestelėnams Kauno Rotušėje vasario 7 d.

vetrungeRotuse02 vetrungeRotuse01

Autorius rodo skaidres ir viešai samprotauja visuomenės akivaizdoje Rotušėje.

Pirklio antspaudas

Bitneris

Augustas Ramonas sukūrė antspaudą pirkliui Bernardui Bitneriui – Kauno Perkūno namo savininkui, kuris ir šiandien džiugina turistus, pasakoja apie Kauno senovę.

Bernardas Bitneris iš S. Dulkės pirktą namą valdė  1546 – 1575 m. Jis buvo miesto burmistras ir turtingas urmo priklys, vertęsis miško prekių eksportu. Iš Nemuno aukštupio intakų Ščiaros ir Katros miškų jis gabeno pelenus, ąžuolinius šulus ir kitas prekes į Karaliaučių.

BitnerisPerkuno

Štai čia dalyvavau Perkūno namo pardavimo Bitneriui procese. Foto rodo Bitnerį gavus pinigus.  Kažkokie jaunuoliai ilgai statė apšvietimą, po to filmavo ir fotografavo, tačiau man nei ačiū, nei kotletų už keturias valandas pozavimo su nuosavu (ne valdišku) kostiumu.  Kur padėjo mano atvaizdus? Gal pavogė vadovadamiesi LR CK 95 str (Teisė į atvaizdą)?

Šv. Mikalojus Kaune

Jau trečius metus Kaune vyksta Šv. Mikalojaus procesijos gruodžio pirmą savaitę. Jau trečius metus dailininkas Augustas Ramonas diegia Kaune Šv. Mikalojaus kultą: kuria plakatus, kvietimus, vimpelus, medalionus, skelbia apie tai internete, neša naščius.

Mikalojus_poster1sm

Augusto Ramono plakatas, 2010.  Fotografuojant Šv. Mikalojaus bažnyčią nuo kito namo stogo kraigo – suplėšytos geros kelnės.

2012_1209nicola12sm

Rotušės aikštės draugija ir Augustas Ramonas neša Šv.  Mikalojaus skulptūrėlę iš Arkikatedros į Rotušę, 2012.12.09

NicholasCoin

Augusto Ramono sukurtas Šv. Mikalojaus medalionas (22 mm). Nusikaldinti ir įsigyti galima Kauno Rotušėje.

1542.07.28 Rotušės statybos pradžia

Dailininko Augusto Ramono plakatas.

Kauno metrikos knyga, 411 įrašas: Rotušės pamatų mūrijimas

1542 viešpaties metais, liepos 28 dieną, t.y. švento Pantaleono dieną, tarp dešimtos ir vienuoliktos valandos pagal vidutinį laikrodį garbingi ponai: Jokūbas Šulcas, vaitas; Fridrikas Karčakas (Karčys), naujas burmistras; Pranciškus Mačkovičius (Markevičius), burmisteras; Gerhardas Šlegelis (Šlegelis), tarybos narys, dabar pirmininkas; Stanislovas Stanas (Stunis), Kauno miesto raštininkas, – išvyko apžiūrėti mūrinės Rotušės pamatų, kuriuos jau Dievo vardu pradėjo kloti, dalyvaujant šio statinio prižiūrėtojams: Henrikui Blumkei, Kasparui Lubneriui, Simonui Gradauskui, kuriems pavestas šios Rotušės statybos darbas. Čia visi minėti ponai amžinam atminimui ir šio miesto garbei, pagal senų laikų paprotį, patalpino pirmame pamatų akmenyje, tiesiai čia kampe vaito kambario, padaryto vyriausio mūrininko Benedikto Choinovskio, vieną floriną (trisdešimt grašių) ir nuo savo šeimynų – vieną statinaitę midaus.

Kaunas City Metrica, record No. 411: Foundation of the Town Hall

In the year of Our Lord 1542, July 28th, on the day of St. Pantaleon, between 10 and 11 o‘clock by the middle clock, the right honourable lords: Vogt Jakobus Schulcz, Burgermaster elect Fridericus Korczacus, Burgemaster Franciskus Maczkowicz, President of the Council Erhardus Schlegel, also Town notary Stanislaus Stan have inspected the foundations of the Town Hall that were laid now for the Grace of Our God. Also the surveyors commissioned for the construction were present: Henrico Blumkije, Casparo Lubner, Simone Gradowskij. The above named lords, according to an ancient custom and to the glory of our City and for the perpetual commemoration here right under the corner of Vogt chamber made by the Chief stonemason Benedicto Choijnowskij have placed an inclusion of one florin (thirty groszy) and on behalf of Their families one barrel of mead.

(Some Yoda grammar, sorry. Ancient, though.)

1361

Prieš 650 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose – Vygando Marburgiečio kronikoje paminėtas Kauno vardas. Tai ir atšventėme.

Vaško lydymo prasmė

Kaunas – Hanzos miestų suvažiavimas, 2011. Fotografijoje: Meistras Gediminas ir Meistras Augustas.

 Po penkių šimtų metų pertraukos išlydytas Kauno vaško akmuo. XV amžiuje tokių 16 kg svorio akmenų eksportuota iš Kauno į Europą po 1500 tonų kasmet.  Šis akmuo unikalus ir tuo, kad po gabalėlį vaško į lydymo puodą metė ir Hanzos miestų delegacijų vadovai, – taigi jis yra Hanzos miestų bičiulystės simbolis.

 Foto: Meras padeda; Vaško akmens įnešimas į Hanzos šventės sceną Santakoje; Patenkintas meras.

Reziume: Sugalvojo – Kęstutis Ignatavičius, pagamino – Gediminas Olsevičius. Vaško akmenį ir krosnį projektavo ir dailino – Augustas Ramonas.

Vaško akmens etalonas pateko į Kauno miesto muziejų.

SONY DSC

SONY DSC

Vasko_anotacija_muz1

Italijos profilaktika 2011

Niekur kitur nevažinėti išskyrus Italiją prisiekęs dailininkas sugebėjo ir šiemet ten patekti (Patekti be pinigų – kiekvieno smulkiaburžua svajonė, bet ne mano – anksčiau susimokėdavau, o šį kartą įsiskolinau nuščiuvusiems bendrakeleiviams 150 eurų).

 Monterrigioni

 Siena. (What’s wrong with Padre Giovanni’s nose?).

Švento Kazimiero kolegijos Romoje rektorius mosinjoras Petras Šiurys gavo dovanų Augusto Ramono sukurtą Bonos Sforzos geneologijos egzempliorių (Tai Italijos – Lietuvos istorinių ryšių konspektas) ir Žygimanto Senojo bei Bonos dvigubą portretą.

 Visiškai baltas Bari, ypač naktį.

 Bari Mikalojaus bazilikos jaučiai.

Plačiau: www.kaunas.lt  (aprašo eilinių kur pavalgyti ieškančių turistų potyrius)

Stilistas

Dailininkas Augustas Ramonas Kaune,  Karininkų Ramovėje, Lietuvos karališkosios bajorų sajungos Senatui skaitė pranešimą “Senovinio kostiumo apžvalga ir rekomendacijos“. (Gegužės 12-tą pagerintą šio pranešimo versiją pateikė Jotvingių kryžiaus riterių ordinui).

A. Ramonas įsitikinęs, kad lietuvių bajorų dabartinės reprezentacinės aprangos geriausias pavidalas, pranašiai išskiriantis lietuvius tarp kitų tautų, – kontušas, žiponas ir juosta. 1776 m. Lietuvos ir Lenkijos seimas nutarė standartizuoti bajorų aprangą ir aprangos spalviniais deriniasi identifikuoti vaivadijas. Nutarimas neatšauktas.

Į Milaną 1517 metais atvykę tartis dėl karaliaus Žygimanto vedybų su kunigaikštyte Bona Sforza Lenkijos ir Lietuvos pasiuntiniai vietiniams pasirodė apsirengę pagal vengrišką madą. Vengrijos sostinė Buda XV amžiuje buvo pagrindinis renesanso kultūros sklaidos centrinėje ir rytų Europoje centras. Žygimantas jaunystėje Budos dvare renesanso kultūros sėmėsi trejus metus, kaip ir karalius Aleksandras.  Žygimanto pirmoji sutuoktinė buvo vengrė Barbora Šapolaj (Zapolyja), o ir dukrą Izabelę ištekino už vengrų karaliaus Jono Šapolajo. Taigi, vengriškoji įtaka Lietuvoje reiškėsi ir anksčiau (iki Batoro), ir vėliau.

A Propos: Jogailos dvare dėvėti Briuselio nėriniai.

Kauno Panemunė turi vėliavą ir herbą

Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje 2010.12.12 12 val. per sekmadienines mišias buvo pašventinta naujoji Panemunės bendruomenės vėliava.

Herbą ir Vėliavą sukūrė dailininkas Augustas Ramonas.

Šv. Mikalojaus procesija

Gruodžio  5 dieną sekmadienį po mišių Šv. Mikalojaus portretas buvo išneštas iš Arkikatedros ir su Rotušės aikštės draugijos bei Kauno piliečių procesija palydėtas į Rotušę. Išsamiau: Kauno dienoje. Rotušėje Šv. Mikalojaus portretas buvo išstatytas apžiūrai Suolininkų salėje. Kauniečiams buvo dalijamas Augusto Ramono sukurtas atvirukas.

Atviruką Rotušės tarnautojai antspaudavo senuoju Kauno suolininkų antspaudu (1575 m.), atgamintu pagal Augusto Ramono projektą.

Aktorius Petras Venclovas atstovaujantis Šv. Mikalojų su palyda apėjo Rotušės aikštės Kalėdinį miestelį apžiūrėjo Eglę ir atidarė šventinius prekybininkų kioskelius.

Šv. Mikalojaus kailinukai

Lapkritis/Gruodis. Netekęs šeimos ir kitų materialinių gėrybių, apsigyvenau nuostabiame smetoniškame bute, kurį vadinu Havanos rūmais (niekada neremontuoti klasikiniai palociai su mirštančiu vandentiekiu). Čia ir peržiemosiu.

Gyvenimo kokybės neiškentę studentai nuomininkai pabėgo jau prieš metus, tačiau spintoje radau paliktą verstų kailinukų liemenę, ypač tiksiančią mano “Batuoto katino“ žiemos kostiumui ir šalčiams. Nėra abejonių, kailinukus siuntė Šv. Mikalojus, Kauno globėjas, kurio pagerbimo procesiją šiuo metu organizuoju.

P.s. Kailinukų atvaizdas pateko į portretą “Tik aš ir mano karalienė“ – 3 с nuolaidų kuponas.

 

Batuotas Katinas

Apsirengęs savo 1774 metų kostiumu, kurį vadinu „Batuotas katinas“ 2010.06.08 Rotušėje Kauno šviesuomenei pristačiau knygą „Kauno Rotušė 1542-2010“, knygos autorius Rimantas Šermukšnis (dešinėje).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Malonu vaikščioti po savo dėdės architekto Henriko Raugalo (mano tėvo brolio, 1939 – 2002) sukurtą interjerą. Minėtoje knygoje apie Rotušės restauravimą 1972 m. visų projektų autoriaus, savo kaimyno architekto (Kulautuvos miestelyje, Šermukšnių g.) autorius-restauratorius nė nepaminėjo. Neva viską padarė patys statybininkai-drožėjai-restauratoriai. Kažkuria prasme.

Dar daugiau info: Ką veikia Rotušės aikštės dailininkas?

 

Aukso amžius

Lenkai aiškiai žino, kada buvo jų valstybės aukso amžius:  XV-XVII amžiuose valdant Jogailaičiams, ypač XVI amžiuje sutapusiame su Europos brandžiojo renesanso epocha.  Sovietų istorikai lietuviams sėkmingai įskiepyjo pilkasermėgių būrų, pelenių Radvilaičių, paliegusių šv. Kazimierų ir Vingių Jono istorinę tapatybę, su kuomi ir šiandienospi nuolankiai sutinkame, nes:

Susidėti su lenkais (į lygiateisę Abiejų tautų valstybę) buvo neišvengiama blogybė, po kurios nei pasaulio istorijos autoritetai su institucijomis, nei mes patys savęs savarankiškais nebematome. Rekomenduoju pasidomėti pvz. Metropolitan Museum History Timeline. „Mes patys“ šiuo atveju yra Homo sovietikus + minėti  autoritetai + peleniškai romantiškojo nacionalizmo kultūrininkai. Tokių esama ir viename asmenyje.

Šiuomi reikalauju atstatyti teisingumą ir grąžinti Lietuvai Aukso amžių. Dėl ribų galima derėtis, tačiau kad jo nebuvo visai – nesutinku.

Papildomai atkreipiu dėmesį, kad lietuvių ir lenkų aukso amžiai ne visai sutampa – iš priekio ir iš užpakalio.  Be to, prasminga atsižvelgti  ir į moterišką dinastinę liniją. Štai lenkų mylimi Jogailaičiai valdė 1386-1572, o pridėjus karalienės Bonos palikuonis ir žentus randame Steponą Batorą – universiteto įkūrėją bei tris Vazas, tuomi aptariamasis laikotarpis prasitesia iki 1668.

Malonaus skaitytojo po susidėjimo su lenkais nedžiugina nė viena karališkoji  pavardė – visi lietuvių išrinkti Didieji kunigaikščiai po keleto metų tapdavo Lenkijos karaliais ir nuo to momento minėtų nacionalistų akyse jie tarsi išnykdavo iš Lietuvos orbitos dideliam historicus sovieticus pasitenkinimui. Mainstreemo historiografijoje ir gūglėje lietuvių kalba aprašomos vien jų nesėkmės karuose su rusais.

Džiugu, kad Googlę (nepatikimą šaltinį) išrado ne lietuviai ir ten esančiomis kitomis kalbomis mūsų karaliai aprašomi ne taip nykiai.

P.S. Esu įsitikinęs, kad sovietiniai, ankstesnių amžių bei dabartinių laikų Lietuvos niekintojai nėra tarpusavyje susitarę.

Patraukti Maironį

Kaune 220 metrų atstumu yra 3 paminklai Maironiui:  prie Arkikatedros ir prie Masalskio rūmų – Maironio muziejaus, ir Maironio muziejaus kieme. Pirmasis – netobulas, nors žavus savo primityvoka  stilizacija. Antrasis yra tobulas skulptoriaus ir architekto darbo vaisius, kurį ir nutariau patraukti ir sumažinti arba tik patraukti į aikštės gilumą ar net jo pirmiausia užmanytą vietą – gerbiamo poeto vardo literatūros muziejaus kiemelį. Trečiasis paminklas yra Maironio sesers užsakytas tipinis masinės gamybos betoninis angelas, kuris tobulai įaugo į pagyvenusio parko aplinką. Ypač gražiai atrodo rudenį –  gamtos ir estetikos klasika, kurią lyg ir siūlo išdraskyti Rotušės aikštės dailininkas.

Būtent šioje vietoje galėtų rymoti G. Jokūbonio Maironis. Pačiu išdrąskymo faktu būtų patenkinti kultūros modernistai, o klasikos harmonistai (kurių priekiniame tarpe esu) apsipras per 2-3 metus užžėlus samanėlėms takelio grindinio tarpeliuose.

Kauniečių laukia dovana – nuo seno žirgus, vežėčias  ir karietas mylintiems lietuviams atsiras vieta pastatyti MAŠINĄ nacionaliniu, urbanistiniu ir praktiniu (retai sutampa) požiūriu arteriniame Garliavos-Slabodkės Trakte. Parkavimo aikštelė galėtų būti įleista į žemę apie 2 – 3 metrus, kad vežėčios ir karietos nemaišytų žvelgti į vertingą vyskupo Masalskio rūmų architektūrą (Maironies nusipirktą už Maskvoje surinktus Lietuvių pabėgėlių šalpos fondo pinigus).

Dėl įleidimo į žemę. Kultūrinio požeminio sluoksnio autoritetas N. 1 yra gerbiamas Žalnierius. Kaip jis pasakys taip ir bus.  Rotušės aikštės dailininko požiūriu – pievelė irgi gerai.

P.S. Maironies patraukimas nėra kokia svetimšalio dailininko (AR) užgaida. Tokia būtinybė atsirado planuojant Jų didenybių Pėsčiųjų ir Transporto srautus ir siekiant grąžinti aikštę kauniečiams, nes dabartinė padėtis užsmaugė perimetrą visai – mašinos važiuoja ir stovi pačiais pakraščiais, o aikštė lieka tuščia. Reta pasaulyje  žiedinio eismo  pavyzdžių senamiesčio aikštėse.  (Žiedinio eismo salose ūkinė ir pramoginė veikla draudžiama).