Pozuotoja

Dailininkas (aš) ieško pozuotojos piešiniui užbaigti.

Muzon02

Liko neišspręsta: riešai, raktikaulis, pėdos ir čiurnos.

Pilies vėtrungė iškelta

2013-03-14 Restauratoriai iškėlė ir įtvirtino Augusto Ramono vėtrungę Kauno pilies bokšto viršūnėje. Lig šiol anoniminis buvęs statinys (nei senas, nei naujas – ne šioks, nei toks) staiga įgavo veidą ir ėmė bendrauti su žmonėmis – sukiotis ir skelbti vėjų kryptis.  Vėjai net pasiuto džiaugtis nauju žaislu ir šiaurys su šiaurrytiniu ne pavasariškai plėšėsi dvi dienas, kol sekmadienį pavargo ir užleido poziciją mandagiam vakariui.

Iskelta  Vetrunge02  

2013_0314VET0014

Taip atsirado naujų priežasčių toliau atstatinėti pilį.

Kauno pilies vėtrungė

Dailininkas Augustas Ramonas sukūrė Kauno pilies bokšto Vėtrungės projektą, o Kauno įmonės „Restauracija“  meistrai,   pagamino Vėtrungę iš plieno bei žalvario.

vetrunge0001

Dabar Kauno pilis atrodys taip:

 vetrungePilis0002

1361 metais pilis ir Kauno vardas pirmą kartą paminėtas Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. Šios datos įrašo iškėlimas virš atstatyto bokšto demonstruoja atkaklumą, nenugalimumą, faktinę kauniečių pergalę nepaisant vėlesnių pilies sugriovimų.

Vėtrungėje pavaizduotas LDK Kunigaikščio Kęstučio laikų karys, stilizuotas pagal asmeninį kunigaikščio antspaudą. Kaunas 1361 metų laikotarpiu priklausė Trakų kunigaikštystei, o jos valdovas Kęstutis Kauno pilies gynimą patikėjo savo sūnui – Kunigaikščiui Vaidotui.  Kęstučio ženklas yra tinkamas simbolis Kaunui.

Vėjo kryptį rodanti vėtrungė – tradicinis statinių, ypač karinės/gynybinės paskirties atributas, be kurio 2010 metais rekonstruoto bokšto siluetas yra nepilnas. Vėjų krypties rodymas  pilies statybos laikotarpio žmonėms aktualus buvo ne tik žemės ūkio reikalams bei vandens navigacijai, bet ir karyboje – teikė informaciją ginklų (strėlių, iečių) krypties korekcijai.

Vėtrungės įrengimo idėją rėmė „Pilies” draugija ir „Rotušės aikštės draugija”. Kauno deputatų klubo ir jo prezidento Kęstučio Ignatavičiaus iniciatyva Kauno miesto savivaldybė 2012 metais surengė konkursą, o istorijos ir paveldo specialistų komisija išrinko konkurso laimėtoją.  Vėtrungę  numatoma  iškelti  2013  metų  vasario 21 dieną arba kai leis orai.

Vėtrungės matmenys:  Stogo smailės viršūnės aukštis – 2960 cm; Vėtrungės stiebo aukštis virš stogo smailės: 2700 mm; Vėtrungės plotis: 1930 mm; Vėtrungės ilgojo sparno ilgis: 1410 mm – Žalgirio mūšio data.

Vėtrungė pristatyta miestelėnams Kauno Rotušėje vasario 7 d.

vetrungeRotuse02 vetrungeRotuse01

Autorius rodo skaidres ir viešai samprotauja visuomenės akivaizdoje Rotušėje.

Pirklio antspaudas

Bitneris

Augustas Ramonas sukūrė antspaudą pirkliui Bernardui Bitneriui – Kauno Perkūno namo savininkui, kuris ir šiandien džiugina turistus, pasakoja apie Kauno senovę.

Bernardas Bitneris iš S. Dulkės pirktą namą valdė  1546 – 1575 m. Jis buvo miesto burmistras ir turtingas urmo priklys, vertęsis miško prekių eksportu. Iš Nemuno aukštupio intakų Ščiaros ir Katros miškų jis gabeno pelenus, ąžuolinius šulus ir kitas prekes į Karaliaučių.

BitnerisPerkuno

Štai čia dalyvavau Perkūno namo pardavimo Bitneriui procese. Foto rodo Bitnerį gavus pinigus.  Kažkokie jaunuoliai ilgai statė apšvietimą, po to filmavo ir fotografavo, tačiau man nei ačiū, nei kotletų už keturias valandas pozavimo su nuosavu (ne valdišku) kostiumu.  Kur padėjo mano atvaizdus? Gal pavogė vadovadamiesi LR CK 95 str (Teisė į atvaizdą)?

Šv. Mikalojus Kaune

Jau trečius metus Kaune vyksta Šv. Mikalojaus procesijos gruodžio pirmą savaitę. Jau trečius metus dailininkas Augustas Ramonas diegia Kaune Šv. Mikalojaus kultą: kuria plakatus, kvietimus, vimpelus, medalionus, skelbia apie tai internete, neša naščius.

Mikalojus_poster1sm

Augusto Ramono plakatas, 2010.  Fotografuojant Šv. Mikalojaus bažnyčią nuo kito namo stogo kraigo – suplėšytos geros kelnės.

2012_1209nicola12sm

Rotušės aikštės draugija ir Augustas Ramonas neša Šv.  Mikalojaus skulptūrėlę iš Arkikatedros į Rotušę, 2012.12.09

NicholasCoin

Augusto Ramono sukurtas Šv. Mikalojaus medalionas (22 mm). Nusikaldinti ir įsigyti galima Kauno Rotušėje.

„Pelėdų“ bendruomenės vėliava

2012 balandžio 15-tą – Taikos ir kultūros dieną Prisikėlimo bažnyčioje visuomenei buvo pristatyta Kauno Žaliakalnio bendruomenės centro „Pelėdos“ vėliava. Iškilminga procesija su Kauno miesto, Taikos ir Pelėdų vėliavomis iš bažnyčios patraukė į Pelėdų kalną, kur buvo uždegtas aukuras ir paleisti Taikos balandžiai. „Pelėdų“ bendruomenės vėliavą ir logotipą sukūrė dailininkas Augustas Ramonas.

Logotipe –  2 stilizuotos pelėdos pagal 1924 metų skulptoriaus Vinco Grybo kūrinį puošiantį Kauno meno mokyklos parką (dabar Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas).

Kauno Senjorų Tarybos vėliava

Dailininkas Augustas Ramonas sukūrė Kauno senjorų tarybos vėliavą ir logo.

2012.10.01 Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius Įgulos bažnyčioje pašventino Kauno senjorų vėliavą.

KST_veliava2sm

PatasiusKST

Senjorai tik po metų įstengė autoriui sumokėti suderėtus 300 litų.  Gynėsi – Kauno Samovladzybė jiems pinigų tam žadėjo, bet nedavė. Vicemeras Vasilionkas nuoširdžiai stebėjosi, kodėl vėliava sukurta ir pagaminta ne dykai.  Užsakovas – komisaras emeritas Žemaitis dejavo:  „Negi iš savo pensijos turiu mokėti“, be to, kai tapo miesto tarybos nariu tai ir pensijos neteko.  Galiausiai, po keliampenkto prašymo skausmingai sumokėjo „iš savų“.

1542.07.28 Rotušės statybos pradžia

Dailininko Augusto Ramono plakatas.

Kauno metrikos knyga, 411 įrašas: Rotušės pamatų mūrijimas

1542 viešpaties metais, liepos 28 dieną, t.y. švento Pantaleono dieną, tarp dešimtos ir vienuoliktos valandos pagal vidutinį laikrodį garbingi ponai: Jokūbas Šulcas, vaitas; Fridrikas Karčakas (Karčys), naujas burmistras; Pranciškus Mačkovičius (Markevičius), burmisteras; Gerhardas Šlegelis (Šlegelis), tarybos narys, dabar pirmininkas; Stanislovas Stanas (Stunis), Kauno miesto raštininkas, – išvyko apžiūrėti mūrinės Rotušės pamatų, kuriuos jau Dievo vardu pradėjo kloti, dalyvaujant šio statinio prižiūrėtojams: Henrikui Blumkei, Kasparui Lubneriui, Simonui Gradauskui, kuriems pavestas šios Rotušės statybos darbas. Čia visi minėti ponai amžinam atminimui ir šio miesto garbei, pagal senų laikų paprotį, patalpino pirmame pamatų akmenyje, tiesiai čia kampe vaito kambario, padaryto vyriausio mūrininko Benedikto Choinovskio, vieną floriną (trisdešimt grašių) ir nuo savo šeimynų – vieną statinaitę midaus.

Kaunas City Metrica, record No. 411: Foundation of the Town Hall

In the year of Our Lord 1542, July 28th, on the day of St. Pantaleon, between 10 and 11 o‘clock by the middle clock, the right honourable lords: Vogt Jakobus Schulcz, Burgermaster elect Fridericus Korczacus, Burgemaster Franciskus Maczkowicz, President of the Council Erhardus Schlegel, also Town notary Stanislaus Stan have inspected the foundations of the Town Hall that were laid now for the Grace of Our God. Also the surveyors commissioned for the construction were present: Henrico Blumkije, Casparo Lubner, Simone Gradowskij. The above named lords, according to an ancient custom and to the glory of our City and for the perpetual commemoration here right under the corner of Vogt chamber made by the Chief stonemason Benedicto Choijnowskij have placed an inclusion of one florin (thirty groszy) and on behalf of Their families one barrel of mead.

(Some Yoda grammar, sorry. Ancient, though.)

Perimetro išlaisvinimas

1875 m. liepos 25 d. Dailininkas Napoleonas Orda. Akvarelė – Gatvė aikštės viduryje.

KPD vadovės komentaras: “Et, visokie laikai buvo, visaip žmonės važinėjo.“ Tai džiugina. Dabar vėl kitokie laikai, nei tarybmečiu, kai mašinų buvo reta, o aikštėje negalėjo būti jokio nacional-buržuazinio turinio: kavinių, renginių, tautos susirinkimų, visomeninių organizacijų, demokratijų, ar beprasmio sėdinėjimo, kaip ant Romos Scala di Spagna laiptų ar Sienos aikštės grindinio.

2011 m. Dailininkas Augustas Ramonas. Brėžinys. Nemokamai parengtas nesuderintas ir netobulas paruoštukas profesionalams.

Jei transportas negalės atvažiuoti į aikštę – aikštė mirs.  Rinktis reikia tarp skerso L formos  dviejų ar vienos krypties tranzitinio eismo arba privažiavimus užbaigti aklinais apsisukimo žiedais kampuose su išlaipinimo vietomis nepaeinantiems.  Aš asmeniškai siūlau išsaugoti Garliavos – Slabodkės trakto tranzitą ir neįrengti stotelių gerbiamų Maironies bei Valančiaus panosėse.

O kur kavinės, kioskai, scenos, fontanai? Kitose finansavimo laukiančiose schemose.

Maironio paminklo garbė

„Kauno dienos“ dėl „galimo griovimo“ apgautiems gedėtojams  įrengtos vietos protesto mitingui sekmadienį dėl lietaus liko neužimtos.

Dvi televizijos ir du laikraščiai mūru stojo prieš vienoje bendriems Kauno senamiesčio gerbūvio klausimams skirtoje konferencijoje pasakytą sakinio nuotrupą „mano nuomone, perkelti – galima“ ,  pasakytą apie Maironio paminklą.

Čia išplėstinis paaiškinimas – atskiroji asmeninė A. Ramono nuomonė. Plačiau pasisakyti pačioje konferencijoje neleido konferencijos laiko reglamentas 20 min/38 skaidrės, kurių 35 nesusijusios su nagrinėjama tema. Čia aiškinanamos aukščiau minimos „šventvagystės“ aplinkybės bei priežastys dailininko A. Ramono požiūriu:

1. Gedimino Jokūbonio paminklas Maironiui yra geriausia visų laikų lietuviška skulptūra.

2. Skulptūra buvo tobulai įderinta erdviniuose aplinkos tūriuose – pagyrimas architektui – ji „valdo“ visą skverą. Įtikinamai rodosi, kad čia negali būti nieko daugiau, nei skulptūrų, nei automobilių, nei jokių kitų mažųjų architektūros, skulptūros ar dizaino formų. 1977 metais svarstant pradinę paminklo pastatymo vietą, vienas pirmųjų sprendimų buvo – Literatūros muziejaus kiemas (tuomet buvo draudžiama sakyti – rūmų parkas). Sovietmečiu ir taip pernelyg tuščioje aikštėje nebuvo „ką dėti“, t.y. sovietinių naujažmogių kultūros kontekste senamiesčiui trūko konceptualaus turinio, nes nei bažnytinės, nei diduomenės ar turčių istorijos nebuvo galima viešinti. Ir kolaborantai, ir patriotai tuomet džiaugėsi, kad poeto skulptūroje nelabai atsispindi jo kunigystės ir valstybininko misija. Todėl ir „padėjo“ šią skulptūrą anuomet nebereikalingos autobusų stotelės vietoje. Čia ji tarnauja tobulai ir jos tarnavimo laikas gali būti net ilgesnis nei mūsų trapus valstybingumas. (Skulptūros mena įvairias išnykusias pasaulio  tautas ir kultūras).

3. Kad skulptūra yra „per didelė“ kai kurie profesionalai sakė ir prieš kelis dešimtmečius. Reprezentacinių fotografijų iškreiptoje perspektyvoje ištraukta į skvero priekį ji atrodo tarsi trijų aukštų namo dydžio (nors yra yra tik dviejų). Naujųjų laikų skulptoriai logiškai ir nesąmoningai lygiuodamiesi į didžiojo meistro didijį paminklą Kauno senamiestyje siūlo ne mažesnius dramblius-gigantus (M. Valančiaus paminklo faktas, 2011; A. Mackevičiaus paminklo konkursas, 2011).

4. Rotušės aikštė dūsta nuo tranzitinio ir parkuojamo transporto, kurio net ne biskį, o gerokai daugiau nei prie sovietų – aikštės projektavimo bei skulptūros patalpinimo metu. Nepavyksta suteikti prioriteto pėstiesiems. Tačiau, jei žmonės negalės atvažiuoti į aikštę – aikštė mirs (pagrįsta tarptautinių ir nacionalinių architektūros profesionalų urbanistų nuomonė). Kur parkuoti lietuvių labiau nei namai, krepšinis ir alus mylimus automobilius? – Rasti jiems vietą aikštėje ir greta, kompleksiškai projektuoti visą aikštę iš naujo, liečiant arba neliečiant Maironio skulptūrą ar kitas spontaniškai, kol yra laisvos vietos, atsirandančias skulptūras.

5. Dabartiniame „Maironio skvere“ galėtų būti automobilių ir autobusų apsisukimo, žmonių išlaipinimo vieta – nereikėtų važiuoti aplink visą aikštę pakraščiais. Iki paminklo pastatymo čia buvo miesto autobuso stotelė ir net degalinė. Padidėjus žmonių srautui, kaip yra dabar, vėl aktualu tapo žmones atvežti ir ypač išvežti vakare. „Maironio skvere“ galėtų būti kad ir požeminis parkingas, virš kurio – žalia pievelė su nedidelių skulptūrų parku.

6. Parkas vidiniame Maironies  1910 m. nusipirkto rūmo kieme yra garbinga ir iškilminga, kauniečių kultūrininkų mėgstama vieta, bene didesnė nei skveras. Čia ir galėtų rymoti ramybę spinduliuojantis G. Jokūbonio Maironis. Siručio bei Kurijos rūmų aplinka yra kilnesnė nei dabar menkaverčiai Maironį iš dviejų pusių supantys statiniai – pasibaisėtini Aplinkosaugos departamento biurai (prie kurių glaudžiasi murzini Lietuvos miškininkų džipai) bei XIX a. pašto arklidžių šoninė siena. Literatūros muziejaus rūmų parkas („Kauno dienos“ niekinamai vadinamas cit.:  „rakinamu kiemu“) dėl to galėtų būti geriau sutvarkytas ir galėtų būti daugiau lankomas, atviresnis visuomenei ir miesto svečiams. Pagarbos Maironiui rūmų parke būtų daugiau nei parkinge ar transporto žiede. 

7. Nuo arkikatedros iki Literatūros muziejaus parko dabar yra trys paminklai Maironiui: antkapinis (arkikatedra), skverinis (Rotušės aikštė) ir parkinis (Maironio sesers lėšomis rūmų parke pastatytas serijinės gamybos religinis kūrinys) . Oponuojanti „Kauno diena“ nurodo pavyzdžiu paminklus Mocartui Vienoje – neva kas 20 metrų. Tačiau ar tiek reikia?

8. Maironio kilnojimas labai brangiai kainuotų ir įvyktų negreit arba niekada. Kauniečiai neapsisprendžia nuimti 8 (o kiek reikia?) LTSR herbų nuo LDK Vytauto tilto, kur jau čia granito gigantus stumdyti. Akivaizdu, šią tolimos ateities viziją įgyvendinti šansų nedaug, tačiau svajoti A. Ramonui neuždrausi. Ir nieko nepakeitus, išlieka galimybės svajoti Rotušės aikštės kavinaičių terasose, vis trumpėjančiais laiko ir erdvės tarpais tarp smarvės ir triukšmo, kuriuos kelia rytinis, pietinis ir vakarinis Garliavos-Vilijampolės (Slabodkės) tranzitas.

9. Ar pagrįstai„Kauno diena“ skatina ginti Maironio garbę nuo Rotušės aikštės draugijos ir K. Ignatavičiaus? Rotušės aikštės draugija  ir K. Ignatavičius 2011.06.29 pirmą kartą išgirdo apie A. Ramono pasiūlytą galimybę perkelti Maironį į parką, ir neturi nuomonės šiuo klausimu. A. Ramonas konferencijos metu aiškiai pasakė, kad jo asmenine nuomone  t.y. „mano nuomone, galima perkelti“, ir nieko daugiau, – tai įrodo konferencijos garso įrašas. Deja, A. Ramonas tarp konferencijos pranešėjų „Kauno dienos “ publikacijoje nepaminėtas. Vietoje jo, cituojami neegzistuojančio asmens Audriaus Staramonio paistalai, kuriamas agresyviai tautos garbės atžvilgiu nusiteikusios gaujos (kurioje neva dalyvauja ir premjeras Kubilius) mitas. Neegzistuojančių asmenų teiginius  nelengva paneigti.

10. Kodėl man šiandien prireikė kalbėti apie tokį dešimtaeilės svarbos klausimą? Dėl dviejų priežasčių: 1. dėl melagingos publikacijos nurodžiusios, kad Draugijai neva nėra nieko svarbiau, kaip atimti garbę Maironiui ; 2. Argumentuoti skulptūrų išdėstymo koncepcijos Kaune trūkumą – nauji skulptoriai neturėdami aiškios projektavimo užduoties, siūlo naujus gigantus keisčiausiose vietose, o savivaldybė švaisto pinigus tokiems konkursams.  Premjero siūlyta  vieta  Valančiaus paminklui ką tik spontaniškai užimta nuostabiu skulptoriaus A. Vauros sukurtu bareljefu Valančiui ant namo sienos. Ar tai jau būtų “dviejų  Valančių“ taškas?

11. Žiniasklaidos tikslai ir pasiekti rezultatai paaiškėjo po mėnesio ir vėliau:

a) po mėnesio Valančiaus paminklo vietą siūlantis/komentuojantis premjeras buvo nušvilptas Kauno sporto rūmuose – kaip rašo laikraščiai  (liudininkai sako, kad švilpimas buvo įrašytas);

b) demokratijos daigeliai sutrypti – nesankcionuota visuomeninė vietinės bendruomenės organizacija sukompromituota;

c) įgyvendintas ketvirtosios valdžios principas – valdyti tautą informacijos iškraipymo ir klastojimo būdu;

d) šalutinis rezultatas (tiksliau priemonė pirmiau minėtiems rezultatams pasiekti) toks – vieno nereikšmingo asmens reputacijos bei tam tikrų jo karjeros perspektyvų sunaikinimas: žiniasklaidos apkvailintas vicemeras S. Buškevičius TV3 žinių eteryje vadino dailininką A. Ramoną „Kauno bei kultūros prašalaičiu, siekiančiu viską kas šventa Lietuvai tame tarpe  Gedimino kalną padengti alaus kioskais“, o kitas autoritetingas blaivybės draugijos atstovas tame pačiame TV reportaže siūlė A. Ramonui „viešai eiti atsiprašymo žygį keliais per Laisvės alėją“. Dailininkas A. Ramonas sulaukė TV reportažus mačiusių jo artimųjų ir kitų asmenų priekaištų dėl žiniasklaidos šventraščiuose aiškiai nurodytų aiškaus pamišimo požymių.

e) Po pusės metų tas pats vicemeras šiuo pačiu Maironio stumdymo kazuso pagrindu nubraukė A. Ramonui „Gerumo kristalo“ (stiklas kažkoks) nominaciją;

f) padidėjo „Kauno dienos“ prestižas tautos ir kitų su ja bendradarbiaujančių žiniasklaidos priemonių akyse, piliečiai galėjo pasimėgauti nors ir fiktyviais, tačiau plačiąja prasme pozityviais jausmais dėl  pareikšto budrumo nacionalinės garbės atžvilgiu bei teisingumo įgyvendinimo.

g)  2013 metais Kauno miesto savivaldybė, atsižvelgusi į šioje konferencijoje A. Ramono pristatytas Rotušės aikštės funkcines problemas ir į vėliau jos pagrindu Rotušės aikštės draugijos vardu A. Ramono surašytą laišką, ištaškė 50 000 litų architektų Rotušės aikštės vizijos konkursui, kurio rezultatai gan apgailėtini.

P.s.: Kauno dienos redaktorės pavaduotojas A. A. atsisakė spausdinti melų paneigimą ir siūlė vietoj to spausdinti Draugijos atsiribojimą nuo Staramonio (Ramono), kas ir buvo padaryta; žurnalistė praktikantė, kurios straipsnis buvo paskelbtas KD vedamajame puslapyje (aiškiai be redaktorių žinios) – nebedirba, verkė “supratusi ką padarė“; KD redaktorė neoficialiai atsiprašė vieno Draugijos nario (ne A. Ramono) – vienu ž0džiu, vsio čysto, jokių juodųjų technologijų.

Pažymėtina, kad nuo žiniasklaidos savininkų tai nepriklausė, tiesiog šis epizodas tėra vietinė (Kauninė) A. Ramono antrosios profesijos brolių žurnalistų iniciatyva, atsiradusi visiškai nemokamai – dėl vien iš juos kamuojančio pusbadžio sukilusių haliucinacijų apie skaldymo, valdymo bei dergimo malonumus. Pats nuolat neprivalgantis A. Ramonas puikiai žino, kad panašus adrenalinas yra puiki skurdžiams atgaiva, tačiau taip žemai dar nėra puolęs.

Tyrieji šaltiniai:

http://radraugija.wordpress.com/2011/06/30/ivyko-rotuses-aikstei-skirta-konferencija/

http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/maironiui-per-daug-garbes-rotuses-aiksteje-361313

www.tv3play.ltplay/250035

http://tv.lrytas.lt/index.php?cid=19&item_id=48&active=5809

http://kauno.diena.lt/dienrastis/nuomones/draugija-iskelti-skulpturu-nereikalaujame-361540#axzz24WCrC7Mk

Vaško lydymo prasmė

Kaunas – Hanzos miestų suvažiavimas, 2011. Fotografijoje: Meistras Gediminas ir Meistras Augustas.

 Po penkių šimtų metų pertraukos išlydytas Kauno vaško akmuo. XV amžiuje tokių 16 kg svorio akmenų eksportuota iš Kauno į Europą po 1500 tonų kasmet.  Šis akmuo unikalus ir tuo, kad po gabalėlį vaško į lydymo puodą metė ir Hanzos miestų delegacijų vadovai, – taigi jis yra Hanzos miestų bičiulystės simbolis.

 Foto: Meras padeda; Vaško akmens įnešimas į Hanzos šventės sceną Santakoje; Patenkintas meras.

Reziume: Sugalvojo – Kęstutis Ignatavičius, pagamino – Gediminas Olsevičius. Vaško akmenį ir krosnį projektavo ir dailino – Augustas Ramonas.

Vaško akmens etalonas pateko į Kauno miesto muziejų.

SONY DSC

SONY DSC

Vasko_anotacija_muz1

Tamsta mokytojas

Vilniaus dailės akademija išdavė man Pedagogo kvalifikacijos pažymėjimą suteikiantį teisę vaikus ir paauglius stebuklingos lazdelės pagalba versti kultūringais žmonėmis per dailės ir technologijų pamokas.

Taurusis metalas

Pagal mano sukurtą projektą kalamos monetos Kauno Rotušėje.

Mano draugai ir ypač nedraugai visuomet (25 metus) manė, kad aš kažkaip susijęs su pinigais. Ir štai įrodymas – aukso atspalvio mano monetos kalamos. Bus ir daugiau.

Kreditorių, antstolių, turto prievartautojų ir parazitų apmaudui – emitentas ir beneficiantas  – ne aš.  Tiesiog mano idėjos neša pinigus. Pvz. pasižiūrėję į mano piešinį vaško krosnyje turistai ir kauniečiai ten primeta pinigų. Juos Šv. Mikalojus gruodžio 6 d. dalina labdarai. Taigi aš ne prie ko.

Nepamirškit nuolaidų kuponų mano paslaugoms. Artimiausius 3 metus galios šis 3 ct vertės kuponas:

Kauno Panemunė turi vėliavą ir herbą

Aukštosios Panemunės Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčioje 2010.12.12 12 val. per sekmadienines mišias buvo pašventinta naujoji Panemunės bendruomenės vėliava.

Herbą ir Vėliavą sukūrė dailininkas Augustas Ramonas.

Laimingas zuikis

Šv. Mikalojaus atidarytame Kalėdiniame prekybos ir pramogų miestelyje Rotušės aikštės dailininkas Augustas Ramonas savaitgaliais piešia portretus ir prekiauja “Galerijos Balta“ suvenyrais, t.y. sėdi kioske arba stovi prie jo su žymiuoju kostiumu ir rodomąja lazdele. Išsigandę kauniečiai vargiai drįsta portretuotis pačiame pirmame aikštės kioskelyje, n0rs ten ir šilta . Dar neapžiūrėjus mugės ir Eglės – nelaikas užsiimti individualia prabanga ar terapija. Pas dailininką, tai kaip pas gydytoją ar kirpėją – reikia užmiršti aplinką ir astsiduoti savo malonumui ar fobijoms, todėl dažnas šį “prekybos tašką“ praleidžia.

Todėl dailininkas Augustas išrado “Laimingą zuikį“. Ant kiosko palangės padėtas visai gero vaiko dydžio zuikis skelbiamas Laimingu, o kauniečiai kviečiami jį paliesti arba paglostyti – kad prasidėtų Laimingi metai. Per du savaitgalius Laimingą zuikį paglostė apie 600 kauniečių.

Dailininkas su dideliu pasitenkinimu atstovauja Zuikio interesus ir atlieka socialinės psichologijos eksperimentą: Kokiems žmonėms laimė aktuali. Rezultatai kol kas 10/90 Laimės naudai.

Sausą matematiką toli praneša netikėtai pražystančios šypsenos iš niūrių bei sužvarbusių įvairių amžiaus grupių (3-63) subjektų.

Šv. Mikalojaus procesija

Gruodžio  5 dieną sekmadienį po mišių Šv. Mikalojaus portretas buvo išneštas iš Arkikatedros ir su Rotušės aikštės draugijos bei Kauno piliečių procesija palydėtas į Rotušę. Išsamiau: Kauno dienoje. Rotušėje Šv. Mikalojaus portretas buvo išstatytas apžiūrai Suolininkų salėje. Kauniečiams buvo dalijamas Augusto Ramono sukurtas atvirukas.

Atviruką Rotušės tarnautojai antspaudavo senuoju Kauno suolininkų antspaudu (1575 m.), atgamintu pagal Augusto Ramono projektą.

Aktorius Petras Venclovas atstovaujantis Šv. Mikalojų su palyda apėjo Rotušės aikštės Kalėdinį miestelį apžiūrėjo Eglę ir atidarė šventinius prekybininkų kioskelius.

Batuotas Katinas

Apsirengęs savo 1774 metų kostiumu, kurį vadinu „Batuotas katinas“ 2010.06.08 Rotušėje Kauno šviesuomenei pristačiau knygą „Kauno Rotušė 1542-2010“, knygos autorius Rimantas Šermukšnis (dešinėje).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Malonu vaikščioti po savo dėdės architekto Henriko Raugalo (mano tėvo brolio, 1939 – 2002) sukurtą interjerą. Minėtoje knygoje apie Rotušės restauravimą 1972 m. visų projektų autoriaus, savo kaimyno architekto (Kulautuvos miestelyje, Šermukšnių g.) autorius-restauratorius nė nepaminėjo. Neva viską padarė patys statybininkai-drožėjai-restauratoriai. Kažkuria prasme.

Dar daugiau info: Ką veikia Rotušės aikštės dailininkas?

 

Kaligrafijos paroda

Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje, rugsėjo 3 dieną atidaryta paroda “IV rašto meno paroda“. Dailininkas A. Ramonas parodoje  eksponuoja 2 kūrinius:

 

1. DURBEI;                                             2. ŽALGIRIUI

2011.03 Paroda persikėlė į sostinę, į Arkos galeriją.

600 metų Žalgirio mūšiui

Pagal Martyno Bielskio sūnaus Jono 1597 metais išleistoje knygoje „Kronika Polska“ 297 puslapyje esančią graviūrą piešiau Žalgirio mūšio variantą. Manau, kad ir Jonas Mateika savo kūriniui naudojo būtent šios graviūros inspiracijas.

11 paveikslų čia:   

This slideshow requires JavaScript.

Kauno miesto muziejuje 11 skaidrių demonstruoja televizorius  1 salėje, o šalia virš durų pakabintas ir pats dailininko Augusto Ramono paveikslas.