Miestovaizdininkui nesvetima landšafto estetika (1)

Sodyboje Labanoro apylinkėse 2009-09-19/2009-09-27 įvyko dailininko Augusto Ramono pleneras, kuriame įgyvendinti keli aplinkos estetikos projektai: 1. Žemės menas – Dekoratyvinio žolės pjovimo grafika; 2.  Medžių scenografija – XVIII a. Baroko Theatrum Sacrum estetika ir parko menas; 3.  Akmens grindinys – Civitas kaime.

Neretai (greičiau dažniau, nei rečiau) akvarelėse ir piešiniuose vaizduodamas istorinius Vilniaus ar Kauno miestovaizdžius, dailininkas kūrybiškai aranžuoja esamus želdinius – medžius ir krūmynus, kad architektūros tvariniai bei gamtos perspektyva geriau matytusi. Dėl nežinomų priežasčių atsiradusio komunalininkų neveiksnumo, pastaruosius 5 metus didžiosios dalies vertingiausio architektūros paveldo abiejuose sostinėse per žaliają masę tiesiog nesimato.

Landšafto architektūra arba scenografija dar kartą pasitvirtino beesanti sudėtine dvimačio ar erdvinio miestovaizdžio, sodybovaizdžio bei kt. aplinkovaizdžio paveikslo dalimi.

Toliau skaityti “Miestovaizdininkui nesvetima landšafto estetika (1)“

Reklama

Tikrasis Kaunas

Keisti žmonės tebeieško negrįžtamai išgaravusios Kauno sąvasties arba veido Laisvės alėjoje. Šviesios atminties alėja nebėra niekuo tarptautiniu mąstu ypatinga, taigi vargu ar begali reprezentuoti miestą kaip senovėje. „Laisvė“ buvo nuostabi tarybiniais metais – vienintelė NEPmanų dvasios pėsčiųjų alėja SSSR, su kavinaitėmis knibždančiomis hipių, disidentų, brilijantų kontrabandistų (tarpukario tradicija), KGB, GRU, CŽV, Mosado ir kitokių agentų.  Beveik toks pats kultūrinis buljonas alėją maitino ir smetonmečiu – Kaunas buvo paryžietiškas kultūrpolis ir Šiaurės Kasablanka – perėjūnų miestas.

1990 Laisvę atgąvę nepmanai savo svajones įgyvendino alėją pavertę batų-bankų morgais. (1 kv.m. eksponuojamos 6 batų poros duoda daugiau „navaro“ nei tokį pat plotą užimantis koks nors Herbačiauskas ar Sruoga?). Kur dingo kultūrininkai – nesakysiu.

Pakankamai proto prašviesėjimui užsienyje praleidusi Vijole Arbas objektyviai replikuoja praeities sentimentų svaigaluose prigėrusiems kultūrininkams: “Tulpė? Ten buvo pasibaisėtina maisto kokybė ir šlykštus aptarnavimas“.

Visiškai aišku, kad Kauno veidas yra ne niekuo unikaliu nebepasižymintis naujamiestis, o jo senamiestis – Santakos kvartalas iki Birštono  gatvės + Prezidentūra. Vietiniams dar miela Putvinskio gatvelė ir Žaliakalnis.

Vytauto_Kaunas_2

Vytauto bažnyčia, Perkūno namai, Rotušės aikštė, Valančiaus ir Vilniaus gatvės – štai tikrasis tarptautinio mąsto Kauno veidas, jau 700 metų.

Patraukite Gediminą

Karaliaus Gedimino paminklas užstoja Valdovų rūmus. Šis kūrinys pastatytas prieš rūmų atstatymą, o dabar reikėtų jį patraukti į parko gilumą apie 100 metrų.