Tomas Baranauskas – puikus autorius, istorikas. Naujas leidinys – „Pabaisko mūšis“. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019, tiražas – tik 600. Viršelyje: Augusto Ramono Pabaisko mūšis.
T. Baranausko Pabaisko mūšio interpretacija man patinka žymiai mažiau nei Jono Matuso, kurio įkvėptas šį mūšį piešiau. Anot Baranausko, mūšyje nedalyvavo jokios suinteresuotos Europos jėgos ir nebuvo srendžiamas joks Vytauto paveldo klausimas (teritorinis, sostinės, karūnos, atskirumo nuo Lenkijos) – neva vyko vietinis lietuvių susirėmimas, kurio baigtis priklausė nuo geresnių pažadų rusams. Aš manau, kad mūšis svarbus pasauliniu mastu, jame dalyvavo čekai, vokiečiai, armėnai, totoriai, rusėnai ir kt. Jo baigtimi Švitrigailos naudai buvo suinteresuotas ir popiežius (dėl rytų ir vakarų bažnyčių unijos), ir Romėnų imperijos imperatorius Zigmantas, Švitrigailos (taip pat Jogailos ir Vytauto) pusbrolis.
