Atsivežiau 16 prietelių, daugiausia kauniečių apsirengusių antikvariniais aprėdais į Baltają Rusią LDK paveldo gėrybių inspektuoti. Niekas iš baltarusių nesipriešino.
Draugijoje buvo du kunigai, kurių baisiai prireikė greta Nesvyžiaus Radvilų rezidencijos. Parke greta rūmų stovi juodas kaip smala 4 metrų dydžio tarybinio kario išvaduotojo figūrinis monumetas. Preišais jį iš satanistinės penkiakampės žvaigždės vidurio veržiasi amžinąja ugnimi vadinama gazinė požemio liepsna. Sakau – aš pro tą pamėną negaliu praeiti (kad apeiti pilį) dėl mano religinių įsitikinimų, todėl geriau būtų jei pirma praeitų kunigai, o tuomet ir aš jų priedangoje. Ir nutariau palaukti, kol išsitesusi kauniečių procesija susitrauks. Deja, klebonas su gaspadine kaip niekur nieko, nutaisę nuobodžiaujančius veidus, nudrožė ne numatytaja Nesvyžiaus svečiams promenada, o šunų takelių per gerą 15 metrų šėtono monumetui už nugaros. Gerai, kad kitas bažnyčios tarnas – Kauno arkikatedros klebonas užsikalbėjęs su Kauno rotušės ceremonmeisteriu nė nepastebėjo šios situacijos, ir ramiai sau praėjo bežiūrėdami viens kitam į akis, o ir aš galėjau nekvėpuodamas pratursenti besiraitydamas jų priedangoje. Esu jautrus simboliams.