Maironio paminklo garbė

„Kauno dienos“ dėl „galimo griovimo“ apgautiems gedėtojams  įrengtos vietos protesto mitingui sekmadienį dėl lietaus liko neužimtos.

Dvi televizijos ir du laikraščiai mūru stojo prieš vienoje bendriems Kauno senamiesčio gerbūvio klausimams skirtoje konferencijoje pasakytą sakinio nuotrupą „mano nuomone, perkelti – galima“ ,  pasakytą apie Maironio paminklą.

Čia išplėstinis paaiškinimas – atskiroji asmeninė A. Ramono nuomonė. Plačiau pasisakyti pačioje konferencijoje neleido konferencijos laiko reglamentas 20 min/38 skaidrės, kurių 35 nesusijusios su nagrinėjama tema. Čia aiškinanamos aukščiau minimos „šventvagystės“ aplinkybės bei priežastys dailininko A. Ramono požiūriu:

1. Gedimino Jokūbonio paminklas Maironiui yra geriausia visų laikų lietuviška skulptūra.

2. Skulptūra buvo tobulai įderinta erdviniuose aplinkos tūriuose – pagyrimas architektui – ji „valdo“ visą skverą. Įtikinamai rodosi, kad čia negali būti nieko daugiau, nei skulptūrų, nei automobilių, nei jokių kitų mažųjų architektūros, skulptūros ar dizaino formų. 1977 metais svarstant pradinę paminklo pastatymo vietą, vienas pirmųjų sprendimų buvo – Literatūros muziejaus kiemas (tuomet buvo draudžiama sakyti – rūmų parkas). Sovietmečiu ir taip pernelyg tuščioje aikštėje nebuvo „ką dėti“, t.y. sovietinių naujažmogių kultūros kontekste senamiesčiui trūko konceptualaus turinio, nes nei bažnytinės, nei diduomenės ar turčių istorijos nebuvo galima viešinti. Ir kolaborantai, ir patriotai tuomet džiaugėsi, kad poeto skulptūroje nelabai atsispindi jo kunigystės ir valstybininko misija. Todėl ir „padėjo“ šią skulptūrą anuomet nebereikalingos autobusų stotelės vietoje. Čia ji tarnauja tobulai ir jos tarnavimo laikas gali būti net ilgesnis nei mūsų trapus valstybingumas. (Skulptūros mena įvairias išnykusias pasaulio  tautas ir kultūras).

3. Kad skulptūra yra „per didelė“ kai kurie profesionalai sakė ir prieš kelis dešimtmečius. Reprezentacinių fotografijų iškreiptoje perspektyvoje ištraukta į skvero priekį ji atrodo tarsi trijų aukštų namo dydžio (nors yra yra tik dviejų). Naujųjų laikų skulptoriai logiškai ir nesąmoningai lygiuodamiesi į didžiojo meistro didijį paminklą Kauno senamiestyje siūlo ne mažesnius dramblius-gigantus (M. Valančiaus paminklo faktas, 2011; A. Mackevičiaus paminklo konkursas, 2011).

4. Rotušės aikštė dūsta nuo tranzitinio ir parkuojamo transporto, kurio net ne biskį, o gerokai daugiau nei prie sovietų – aikštės projektavimo bei skulptūros patalpinimo metu. Nepavyksta suteikti prioriteto pėstiesiems. Tačiau, jei žmonės negalės atvažiuoti į aikštę – aikštė mirs (pagrįsta tarptautinių ir nacionalinių architektūros profesionalų urbanistų nuomonė). Kur parkuoti lietuvių labiau nei namai, krepšinis ir alus mylimus automobilius? – Rasti jiems vietą aikštėje ir greta, kompleksiškai projektuoti visą aikštę iš naujo, liečiant arba neliečiant Maironio skulptūrą ar kitas spontaniškai, kol yra laisvos vietos, atsirandančias skulptūras.

5. Dabartiniame „Maironio skvere“ galėtų būti automobilių ir autobusų apsisukimo, žmonių išlaipinimo vieta – nereikėtų važiuoti aplink visą aikštę pakraščiais. Iki paminklo pastatymo čia buvo miesto autobuso stotelė ir net degalinė. Padidėjus žmonių srautui, kaip yra dabar, vėl aktualu tapo žmones atvežti ir ypač išvežti vakare. „Maironio skvere“ galėtų būti kad ir požeminis parkingas, virš kurio – žalia pievelė su nedidelių skulptūrų parku.

6. Parkas vidiniame Maironies  1910 m. nusipirkto rūmo kieme yra garbinga ir iškilminga, kauniečių kultūrininkų mėgstama vieta, bene didesnė nei skveras. Čia ir galėtų rymoti ramybę spinduliuojantis G. Jokūbonio Maironis. Siručio bei Kurijos rūmų aplinka yra kilnesnė nei dabar menkaverčiai Maironį iš dviejų pusių supantys statiniai – pasibaisėtini Aplinkosaugos departamento biurai (prie kurių glaudžiasi murzini Lietuvos miškininkų džipai) bei XIX a. pašto arklidžių šoninė siena. Literatūros muziejaus rūmų parkas („Kauno dienos“ niekinamai vadinamas cit.:  „rakinamu kiemu“) dėl to galėtų būti geriau sutvarkytas ir galėtų būti daugiau lankomas, atviresnis visuomenei ir miesto svečiams. Pagarbos Maironiui rūmų parke būtų daugiau nei parkinge ar transporto žiede. 

7. Nuo arkikatedros iki Literatūros muziejaus parko dabar yra trys paminklai Maironiui: antkapinis (arkikatedra), skverinis (Rotušės aikštė) ir parkinis (Maironio sesers lėšomis rūmų parke pastatytas serijinės gamybos religinis kūrinys) . Oponuojanti „Kauno diena“ nurodo pavyzdžiu paminklus Mocartui Vienoje – neva kas 20 metrų. Tačiau ar tiek reikia?

8. Maironio kilnojimas labai brangiai kainuotų ir įvyktų negreit arba niekada. Kauniečiai neapsisprendžia nuimti 8 (o kiek reikia?) LTSR herbų nuo LDK Vytauto tilto, kur jau čia granito gigantus stumdyti. Akivaizdu, šią tolimos ateities viziją įgyvendinti šansų nedaug, tačiau svajoti A. Ramonui neuždrausi. Ir nieko nepakeitus, išlieka galimybės svajoti Rotušės aikštės kavinaičių terasose, vis trumpėjančiais laiko ir erdvės tarpais tarp smarvės ir triukšmo, kuriuos kelia rytinis, pietinis ir vakarinis Garliavos-Vilijampolės (Slabodkės) tranzitas.

9. Ar pagrįstai„Kauno diena“ skatina ginti Maironio garbę nuo Rotušės aikštės draugijos ir K. Ignatavičiaus? Rotušės aikštės draugija  ir K. Ignatavičius 2011.06.29 pirmą kartą išgirdo apie A. Ramono pasiūlytą galimybę perkelti Maironį į parką, ir neturi nuomonės šiuo klausimu. A. Ramonas konferencijos metu aiškiai pasakė, kad jo asmenine nuomone  t.y. „mano nuomone, galima perkelti“, ir nieko daugiau, – tai įrodo konferencijos garso įrašas. Deja, A. Ramonas tarp konferencijos pranešėjų „Kauno dienos “ publikacijoje nepaminėtas. Vietoje jo, cituojami neegzistuojančio asmens Audriaus Staramonio paistalai, kuriamas agresyviai tautos garbės atžvilgiu nusiteikusios gaujos (kurioje neva dalyvauja ir premjeras Kubilius) mitas. Neegzistuojančių asmenų teiginius  nelengva paneigti.

10. Kodėl man šiandien prireikė kalbėti apie tokį dešimtaeilės svarbos klausimą? Dėl dviejų priežasčių: 1. dėl melagingos publikacijos nurodžiusios, kad Draugijai neva nėra nieko svarbiau, kaip atimti garbę Maironiui ; 2. Argumentuoti skulptūrų išdėstymo koncepcijos Kaune trūkumą – nauji skulptoriai neturėdami aiškios projektavimo užduoties, siūlo naujus gigantus keisčiausiose vietose, o savivaldybė švaisto pinigus tokiems konkursams.  Premjero siūlyta  vieta  Valančiaus paminklui ką tik spontaniškai užimta nuostabiu skulptoriaus A. Vauros sukurtu bareljefu Valančiui ant namo sienos. Ar tai jau būtų “dviejų  Valančių“ taškas?

11. Žiniasklaidos tikslai ir pasiekti rezultatai paaiškėjo po mėnesio ir vėliau:

a) po mėnesio Valančiaus paminklo vietą siūlantis/komentuojantis premjeras buvo nušvilptas Kauno sporto rūmuose – kaip rašo laikraščiai  (liudininkai sako, kad švilpimas buvo įrašytas);

b) demokratijos daigeliai sutrypti – nesankcionuota visuomeninė vietinės bendruomenės organizacija sukompromituota;

c) įgyvendintas ketvirtosios valdžios principas – valdyti tautą informacijos iškraipymo ir klastojimo būdu;

d) šalutinis rezultatas (tiksliau priemonė pirmiau minėtiems rezultatams pasiekti) toks – vieno nereikšmingo asmens reputacijos bei tam tikrų jo karjeros perspektyvų sunaikinimas: žiniasklaidos apkvailintas vicemeras S. Buškevičius TV3 žinių eteryje vadino dailininką A. Ramoną „Kauno bei kultūros prašalaičiu, siekiančiu viską kas šventa Lietuvai tame tarpe  Gedimino kalną padengti alaus kioskais“, o kitas autoritetingas blaivybės draugijos atstovas tame pačiame TV reportaže siūlė A. Ramonui „viešai eiti atsiprašymo žygį keliais per Laisvės alėją“. Dailininkas A. Ramonas sulaukė TV reportažus mačiusių jo artimųjų ir kitų asmenų priekaištų dėl žiniasklaidos šventraščiuose aiškiai nurodytų aiškaus pamišimo požymių.

e) Po pusės metų tas pats vicemeras šiuo pačiu Maironio stumdymo kazuso pagrindu nubraukė A. Ramonui „Gerumo kristalo“ (stiklas kažkoks) nominaciją;

f) padidėjo „Kauno dienos“ prestižas tautos ir kitų su ja bendradarbiaujančių žiniasklaidos priemonių akyse, piliečiai galėjo pasimėgauti nors ir fiktyviais, tačiau plačiąja prasme pozityviais jausmais dėl  pareikšto budrumo nacionalinės garbės atžvilgiu bei teisingumo įgyvendinimo.

g)  2013 metais Kauno miesto savivaldybė, atsižvelgusi į šioje konferencijoje A. Ramono pristatytas Rotušės aikštės funkcines problemas ir į vėliau jos pagrindu Rotušės aikštės draugijos vardu A. Ramono surašytą laišką, ištaškė 50 000 litų architektų Rotušės aikštės vizijos konkursui, kurio rezultatai gan apgailėtini.

P.s.: Kauno dienos redaktorės pavaduotojas A. A. atsisakė spausdinti melų paneigimą ir siūlė vietoj to spausdinti Draugijos atsiribojimą nuo Staramonio (Ramono), kas ir buvo padaryta; žurnalistė praktikantė, kurios straipsnis buvo paskelbtas KD vedamajame puslapyje (aiškiai be redaktorių žinios) – nebedirba, verkė “supratusi ką padarė“; KD redaktorė neoficialiai atsiprašė vieno Draugijos nario (ne A. Ramono) – vienu ž0džiu, vsio čysto, jokių juodųjų technologijų.

Pažymėtina, kad nuo žiniasklaidos savininkų tai nepriklausė, tiesiog šis epizodas tėra vietinė (Kauninė) A. Ramono antrosios profesijos brolių žurnalistų iniciatyva, atsiradusi visiškai nemokamai – dėl vien iš juos kamuojančio pusbadžio sukilusių haliucinacijų apie skaldymo, valdymo bei dergimo malonumus. Pats nuolat neprivalgantis A. Ramonas puikiai žino, kad panašus adrenalinas yra puiki skurdžiams atgaiva, tačiau taip žemai dar nėra puolęs.

Tyrieji šaltiniai:

http://radraugija.wordpress.com/2011/06/30/ivyko-rotuses-aikstei-skirta-konferencija/

http://kauno.diena.lt/dienrastis/miestas/maironiui-per-daug-garbes-rotuses-aiksteje-361313

www.tv3play.ltplay/250035

http://tv.lrytas.lt/index.php?cid=19&item_id=48&active=5809

http://kauno.diena.lt/dienrastis/nuomones/draugija-iskelti-skulpturu-nereikalaujame-361540#axzz24WCrC7Mk