Į antstolio rankas pakliuvo fotografija akivaizdžiai liudijanti turtingą aukos gyvenimo būdą.
Jei šiuos daikčiukus parduoti sendaikčių parduotuvėse komiso pagrindais per metelius kitus susirinktų 200 litų. Tačiau, jei greitai realizuoti varžytinėse, išeitų koks 50-100 litų. Kita vertus, jei šią fotografiją pardavinėti per kokią niujorko semitų ar ciuricho gnomų meno galeriją 100 vnt. tiražu po 700 USD už 50×70 cm kopiją ir 100 vnt. 350 USD (ne geriau 400) už 30×40 cm kopiją, tuomet susidarytų 700×100 ir 400×100 – viso 110 000 USD (apie 250 000 lt). Iš šios sumos reikėtų atimti: kelionė į niujorką 3000 lt, piaras 5000 lt, fotoreprodukcijų išlaidos (200 vnt.x 15lt) 3000 lt. Pelnas 239 000 lt. Nors paskambinus kam reikia, išlaidų galima ir išvengti.
Viešpatie, ką daryt? 50 lt šiandien ar 239000 lt per porą metų? Geriau jokie finansiniai arba strateginiai investuotojai nesužinotų apie tokias investicines galimybes. Tačiau tą neraliuotą driskių su jo beverčių šūdniekių natiurmortu parišti reikia šiandien.
P.S. Dailininkui Augustui Ramonui šie daiktai nepriklauso, tačiau jis prisidėjo prie jų įsigijimo, aranžavimo, fotokultūrinio įvaizdžio formavimo ir fotografijos retušavimo. Jo kukli autorinės nuosavybės dalis greičiausiai bus toje 239 000 lt dalyje.
P.P.S. Už tą šakelę turbūt nieko nemokės varžytinėse?
