h1

Lituanica Militaris: Pabaisko mūšis, 1435

2009/10/08

Augusto Ramono piešinys: Pabaisko mūšis.

pobojowisko_px460Vytautui mirus 1430 metais, Jogailos brolis Švitrigaila, Vytauto bendražygis, iš karto pareiškė teises į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostą. Jį rėmė LDK slavai Kijeve, Podolėje ir Volynėje. Paties Švitrigailos motina buvo Tverės kunigaikštytė Julijona ir susituokęs jis buvo su Tverės kunigaikštyte.

Tapęs didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu Švitrigaila suteikė daug privilegijų stačiatikiams ir paskelbė atsiskiriąs nuo Lenkijos. Įpykę lenkai paskelbė karą ir pradėjo puolimą Podolės žemėse, užėmė Podolės Kameneco pilį. Tuomet Švitrigaila surado pagalbos vakaruose. Kryžiuočių ordinas puolė Lenkiją. Galiausiai Lucke su lenkais pasirašyta taikos sutartis, kuria Švitrigailos teisės buvo pilnai pripažintos.  

Vytautas Didysis apgyvendino LUCKĄ kolonistais – totoriais, karaimais, armėnais, žydais. 1427 jis į čia iš Voluinės Vladimiro perkėlė ir katalikų vyskupiją. Vytautas buvo paskutinis monarchas, besivadinęs Volynės kunigaikščiu ir rezidavęs Lucko pilyje. 1429 m. Lucke įvyko Europos valdovų suvažiavimas. Šioje pilyje Vytautas turėjo būti karūnuotas Lietuvos karaliumi. Aksčiau Lucką (Lutsk, it. Luccesko – dabar Ukrainos šiaurės vakarų pakraštys) ir Volynę valdė paskutiniąją Haličo karalaitę vedęs Liubartas – Kęstučio brolis. Čia galėjo būti Lietuvos sostinė (o mes dabar kalbėtume gudiškai arba rusėniškai, arba rusėnai kalbėtų lietuviškai). Lutsk_460

1432 metais Vytauto brolis Žygimantas Kęstutaitis remiamas lenkų bei LDK lietuvių sukilo prieš Švitrigailą ir užėmė didžiąją LDK teritorijos dalį. Trejus metus trukęs karąs nusiaubė šalį.

Mūšis

Lemiamas mūšis įvyko 1435 metais netoli Ukmergės, plotuose prie Žirnajų ežero ir Šventosios upės. Abi kariuomenes sudarė po 30 000 karių. Švitrigailos pusėje – slavai, kalavijuočiai, lietuviai ir čekai. Čekų husitai sudarė Švitrigailos kariuomenės centrą. Žygimanto Kęstutaičio pusėje – lenkai (15 000), totoriai (5 000) ir lietuviai (10 000).

Dėl ilgalaikio lietaus patvino Žirnajos upė ir abi kariuomenės 2 dienas stovėjo aukštumose nesiryždamos pulti. Galiausiai Švitrigailos kariuomenė pajudėjo link Ukmergės, o Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė puolė iširusius priešo būrius. Kai mūšio baigtis tapo aiški Švitrigaila leidosi bėgti, o jo kariuomenės vadas Žygimantas Kaributaitis kovojo iki galo, kol sužeistas pakliuvo į lenkų dalinio nelaisvę. Šiame mūšyje buvo sutriuškintas Livonijos ordinas, žuvo jo magistras Frankė Kerskorfas, 42 kilmingi riteriai paimti į nelaisvę. Iš viso mūšyje žuvo apie 40 000 karių.

Pabėgęs Švitrigaila atvyko į Krokuvą ir prašė taikos. Švitrigailos pasiūlymai buvo atmesti. Jam teko vykti į tremtį Valachijon. Čia tapęs piemeniu ganė ožkas iki 1440 metų – kuomet Žygimantą nužudė Švitrigailą rėmę didikai. Švitrigaila grįžo valdyti Podolės ir Volynės žemių. Jis jau nebekovojo dėl LDK sosto. Mirė 1452 metais Lucke, savo valdomas žemes užrašė Lietuvos valstybei.

Mūšį laimėjęs ir sostą išsaugojęs Žygimantas Kęstutaitis mūšio vietoje 1436 metais pastatė bažnyčią ir dovanojo jai daug žemių. Po mūšio atsirado ir vietovės vardas – pobojowisko, Pabaiskas.

2 Žygimantai

Žygimantas Kęstutaitis nepatenkintas Lietuvos sostą užgrobusiu Švitrigaila susitarė su lenkais, kad šiems jį parėmus valdysiąs tokiomis pat sąlygomis kaip Vytautas – iki mirties, o po to Lietuva pereis Lenkijos karūnai. Šis Žygimantas buvo kunigaikščio Kęstučio ir Birutės jauniausias sūnus. 8 metus (1390-1398 m.) Žygimantas kartu su kitais giminaičiais buvo Vytauto Vokiečių ordinui paliktas įkaitas, o 1382-1384 m. jis buvo Jogailos kalinys.

Švitrigailos kariuomenės vadas buvo Žygimantas Kaributaitis – Kęstučio brolio Algirdo sūnaus Kaributo, kuris 1380 m. apsikrikštijo Rytų Bažnyčios apeigomis ir gavo Dimitro vardą, sūnus. Taigi, Žygimantas Kęstutaitis buvo Žygimanto Kaributaičio antros eilės dėdė, o Švitrigaila – pirmos eilės dėdė. Kaributaičio gimimo data nežinoma, bet sakoma, kad, turėdamas 13 ar 15 m., jis dalyvavęs Žalgirio mūšyje. Taigi veikiausiai buvo gimęs apie 1395 m. Anksti netekęs tėvo, Žygimantas Kaributaitis kurį laiką buvo auginamas dėdės Jogailos rūmuose. Kol Jogaila neturėjęs savo įpėdinio, Žygimantui Kaributaičiui ketinta perleisti karaliaus vainiką.

1422 metais Vytauto siųstas Žygimantas Kaributaitis su savanorių kariuomene iš Krokuvos per Sileziją, Moraviją iškeliavo į Čekiją. Nors ir pralaimėjo mūšį prie Olomouco, gegužės 16 įžengė į Prahą. Pakeliui pasikrikštijęs husitu, Prahoje buvo labai laukiamas – Janas Žižka Žygimantą vadino sūnumi. Kelis kartus keliavo čekų pasiuntiniai į Lietuvą su siūlymais: Jeigu pats Vytautas negalįs vainikuotis Čekijos karaliumi, tai ar negalėtų leisti Žygimantui Kaributaičiui priimti šalies vainiką.

Kaributaičiui dideli mūšiai buvo ne naujiena Čekijoje privertęs bėgti šventosios Romos imperijos valdovą Zigmantą, vėliau po Jano Žižkos mirties tapo visų husitų karo vadu. Mūšyje prie Ustje nad Labem arba Aussigo Žygimantas Kaributaitis vadovavo 24 000 husitų kariuomenei prieš 70 000 Romos popiežiaus pasiųstų kryžiuočių, kuriuos sutriuškino.

Nei Lenkijos, kaip žadėta jaunystėje, nei vėliau Čekijos karaliumi  Žygimantas Kaributaitis netapo, po husitų perversmo jam teko 1,5 metų kalėti Valdšteino pilyje Bohemijoje. O vėliau su imperatoriaus Zigmanto sutikimu per Moraviją grįžo į Lietuvą. Čia jo peštuko gabumų prireikė karyboje netalentingam artimiausiam giminaičiui – Švitrigailai. Beje, imperatorius Zigmantas nepasirodė Pabaisko mūšyje, nors buvo Žygimantui Kęstutaičiui žadėjęs (kaip ir Prūsijos kryžiuočiai). Iš Žygimanto tėvo Kaributo (Dimitro) kilo LDK didikų Višnioveckių giminė, priskiriama rusėnams. Štai jų herbas „Korybutas“. Po 234 metų  nuo Pabaisko mūšio Žygimanto Kaributaičio palikuonis Mykolas Kaributas Višnioviekis tapo Lenkijos Karaliumi ir LDK didžiuoju kunigaikščiu.Herb_Korybut

Apie Žygimantą Kaributaitį informatyviai ir įžvalgiai rašo Arnoldas Piročkinas: tekstas čia

Švitrigailos šalininkai

 

Daugiausia rusėnai didikai, tačiau rėmė ir lietuviai Gediminaičiai: Astikai (Radvilų protėviai), Čartoriskiai (pastarieji 1440 m. nugalabijo Žygimantą Kęstutaitį). Artimas bendražygis – Borisas Glinskis, kilęs iš totorių. Jis iš Vytauto buvo gavęs valdyti Glinską, Romnus ir Poltavą. Šios trys pavardės – kunigaikščių.

Jonas Goštautas buvo Vytauto dvaro valdytojas, o vėliau – Švitrigailos dvaro. Atėjus lemiamo mūšio metui Goštautas persimetė prie Žygimanto Kęstutaičio. Už tai gavo iš jo valdyti 26 kaimus. 1440 metais Goštautas parėmė Jogailos 13 metų sūnaus Kazimiero kanditatūrą į Lietuvos sostą, o kitą pretendentą – Žygimanto Kęstutaičio sunų Mykolą nubaidė, įvedęs savo kariuomenę į Kijevą. Ilgam tapo Kazimiero regentu, faktiniu Lietuvos valdytoju. Vardo Goštautas – Gostald kilmė: lot. Castaldus also spelt ‘castaldius’, ‘gastaldus’ and ‘gastoldus’. In eighth-century Lombard usage it referred to an administrator of royal estates. gostautoherbasGoštauto herbas po 100 metų nuo aprašomo laiko:

Totoriai

Vyatautas, Švitrigaila, Žygimantas Kęstutaitis, Goštautas – visi keturi įsigudrindavo pastatyti savo chanus totorių chanatuose. 5000 totorių Pabaisko mūšyje kovėsi Žygimanto Kęstutaičio pusėje, tačiau kažkiek buvo jų ir Švitrigailos pusėje.

Paskutinis Kęstučio palikuonis – aukščiau minėtas Mykolas kovojo su 1440 m. sostą užėmusiu Kazimieru Jogailaičiu, 1448 pabėgo pas Krymo chaną ir su juo buvo užėmę Kijevą. 1452 m. nunuodytas Maskvoje.

Tęsinys vėliau

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: