Vilniaus miestovaizdis 1

Publikuota: „Respublikos“ priede „Pastogė“ 2005-05-19
Augustas RAMONAS, dailininkas ir dailėtyrininkas

GERI URBANISTINIAI LINKĖJIMAI ARCHITEKTAMS IR VALDININKAMS

Pastaruoju metu verda karštos diskusijos dėl sostinės senamiesčio, nenusakomu greičiu kylančių aukštų stiklinių statinių, žalojamo miestovaizdžio paveldo. Nuomonės nuolat kertasi, o pykčio strėlės vis lekia į dešinįjį Neries krantą, kurio lygumas kaip ir puikiąsias Vilniaus kalvas kairiajame krante sutvėrė pats Aukščiausias Architektas. Geresnės takoskyros senovei ir naujovei būti negali.

Didžiausia Rytų Europoje Vilniaus senamiestis yra nepaprastai sudėtingo urbanistinio plano palyginti su Ryga, Paryžiumi ar Berlynu.

Man ir kitiems miesto peizažo dailininkams ypač nepatogūs siaurų ir lenktų Vilniaus gatvelių labirintai, kuriuose vieni statiniai nuolat užstoja vieni kitus, aštrios karnizų įstrižainės nejaukiai raižo paveikslo dangų. Dažnai vienu metu į „kadrą“ tepatenka 1,5 namo. Piešti, komponuoti Vilniaus gatvėse sunku. Gal būtent todėl miesto peizažo dailininkų kategorija beveik išnyko, o jei ir matote miestą piešiančius asmenis – tai be abejonės yra užduotį atliekantys studentai arba klajojantys svetimšaliai.

Šiuo dangoraižių augimo metu keleriopai išaugo ir „užstojimo“ problema. Tiesių statinių vertikalių, alogiškų kreivių, veidrodinių ar pusiau perregimų fasadų estetika smarkiai skiriasi ne tik nuo bakūžės samanotos, bet ir nuo humaniškojo renesanso estetikos.

Kultūrų kryžkelėje išdygusiame Vilniaus mieste vienodai stipri ir tolimųjų kraštų egzotikos trauka, ir nacionalinės lyrinės tradicijos. Vilniuje apstu senojo itališko, rusiško, žydiško ir kitokio architektūrinio paveldo. Nuo 1970-ųjų metų pradėti statyti skandinaviško ir amerikietiško stiliaus pastatai. Dabar jau yra ir Kinijos, Indijos, Meksikos, Papua Naujosios Gvinėjos interjerų bei eksterjerų.

Niujorko ir Taivanio stiliaus bokštai visai pagrįstai lietuviams kelia veržlios, optimistinės naujųjų laikų civilizacijos asociacijas, idealiai atitinkąs vajonę gyventi geriau, plačiau, aukščiau (kad niekas neužstotų).

Tačiau stipri ir kita tendencija. Aistrą pelėsiams, nubyrėjusiam tinkui, pakrypusių bokštelių ir kryželių atvaizdams kelio duobių balose demonstruoja ne tik romantinės pakraipos fotografai ir dailininkai. „Puikiųjų autentiškų likučių“ estetikos tradicija gaji ir tarp antikvariato fanatikų, filatelistų, žaliųjų bei tarp vietinių ir Vakarų Europos akademinių sluoksnių atstovų.

Postmodernybės laikais pagaliau įgyvendinta patarlė „Dėl skonio nesiginčijima“. Nustojus ginčytis vietinis intelektinis potencialas tiek nusilpo, kad įkaitusią visuomenę begali nuraminti tik užsienio autoritetai. Trys ICOMOS ekspertai (norvegas, švedas ir maltietis) tris dienas pasižvalgę po Vilnių nusprendė: Valdovų rūmai užstoja Gedimino pilies bokštą, o dešiniojo Neries kranto daugiaaukščiai dariniai bjauroja puikiojo Vilniaus senamiesčio panoramą. Beje Maltos kunigaikštystėje dangoraižių nėra, išskyrus vienintelį 28 aukštų verslo centrą.

Aš, senamadiškas dailininkas, nesu civilizacijos pažangos, urbanizacijos, naujųjų technologijų ir saulėtekio priešas. Dabar dešinysis Neries krantas man primena išlūžusių dantų žandikaulį. Pritardamas ICOMOS ekspertų nuomonei dėl dešiniojo kranto panoramos ir vadovaudamasis tyrojo grožio sumetimais nekantriai laukiu, kol tų dangoraižių tarpus užpildys labiau stuktūrizuota masė, t.y. daugiau dangoraižių.

Mieli valdininkai, laiminkite tą dangoraižių kvartalo statybą kuo greičiau, kol visi verslininkai dar netapo mobilūs (kai mygia GSM paslaugų tiekėjai), kol nenuslūgo investuotojų euforija. Įsivaizduokite, kad kiekviename dangoraižio langų kvadratėlyje sėdės po gražią sekretorę. Kam vėliau tų biurų bereikės?

Kol kas daugiakultūrinio Vilniaus autentiškąją dvasią reprezentuojančios Gedimino pilies likučių fone fotomenininkai ir korespondentai dažniau paveiksluoja Kaziuko mugėje nuo plyšaujančios armonikos garsų palaimingai apsvaigusius šiluminių trasų gyventojus, kurie man labiau užstoja būsimą aukštutinę pilį nei Valdovų rūmai.

Redaguota 2009-02-02

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s