Pabaisko mūšis

Nauja istoriko Tomo Baranausko knyga – „Pabaisko mūšis“. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019, tiražas – tik 600. Viršelyje: Augusto Ramono Pabaisko mūšis.

Didžiųjų mūšių tarpe, man įdomiausias Pabaisko mūšis, 1435 m. – visų tuometinio pasaulio jėgų kova už LDK Vytauto palikimą, už savarankišką Lietuvos karalystę.

T.  Baranausko Pabaisko mūšio interpretacija man patinka žymiai  mažiau nei Jono Matuso, kurio įkvėptas šį mūšį piešiau. Anot Baranausko, mūšyje nedalyvavo jokios suinteresuotos Europos jėgos  ir nebuvo srendžiamas joks Vytauto paveldo klausimas (teritorinis, sostinės, karūnos, atskirumo nuo Lenkijos) – neva vyko vietinis lietuvių susirėmimas, kurio baigtis priklausė nuo geresnių pažadų rusams. Mūšyje dalyvavo čekai, vokiečiai, armėnai, totoriai, rusėnai ir kt. Jo baigtimi Švitrigailos naudai buvo suinteresuotas ir popiežius (dėl rytų ir vakarų bažnyčių unijos), ir Šv. Romėnų imperijos imperatorius Zigmantas, Švitrigailos (taip pat Jogailos ir Vytauto) pusbrolis.

100 metų x 100 metrų

100×100. Kauno vėliava ant Pelėdų kalno atrodo dar geriau, nei buvau ją suprojektavęs. Atkurtosios Valstybės šimtmečiui skirta vėliava 2018-12-31, 13.00 val. buvo iškelta į 100 metrų aukštį. Šioje vietoje Lietuvos trispalvė buvo iškelta 1920 metų gegužės 15 dieną, Lietuvos Steigiamojo Seimo pirmojo posėdžio proga.
Nuo tos dienos atkurtoji Lietuvos Valstybė tapo Lietuvos Respublika. Dabar vėliava iškeliama į 100 metrų virš jūros lygio aukštį, Kauno tvirtovės 9-osios baterijos aukščiausioje vietoje, Pelėdų kalne, dailininkų ir karvedžių pamėgtos miesto panoraminės apžvalgos vietoje. (73,40 baterijos reduto altitudė + 26,60 vėliavos stiebas = 100 m. Vėliavos plotas 5,5 x 8 m = 44 m2). Tą patį vakarą Naujųjų metų sutikti prie vėiavos, ant reduto, susirinko per 300 kauniečių, savo pirotechniniais saliutais surengę komunikacijos žybsnius tarp Senamiečio, Aleksoto ir Garliavos saliutuotojų. Vėliava matoma net nuo Žalgirio arenos Nemuno saloje. Mano mieli bendražygiai Kauno laisvieji šauliai artileristai pylė 3 šūvius Kauno, Vėliavos ir Kauno kolegijos garbei.

Kauno laisvieji šauliai artileristai – šūvis Vėliavos garbei.

Projekto autorius Augustas Ramonas atsargiai iš tolo stebi jo kūrinio gimdymo procesą.

Vėliava Ąžuolų kalne

Ant Kauno tvirtovės IX baterijos (statytos 1883 m.) pylimo, Pelėdų parke, Valstybės atkūrimo 100-mečio proga, bus iškelta vėliava į 100 metrų aukštį virš jūros lygio. Deja, parkas apleistas, reikia tvarkyti infrastruktūrą, pvz. taip:

Ažuolų kalnas topo 0022Ažuolų kalnas topo 0033

Pylimo aukštis virš jūros lygio: 73,40 m. Vėliavos stiebo aukštis: 26,6 m.

20180411_140235.jpg

Esama padėtis (nedžiugina).

Daugiau informacijos: Azuolu kalno projektas 7771

Klasikinis portretas

Mykolas – auksinės kantrybės, gero būdo žmogus. Portreto tapymas vietoje protu suvokiamų 2 mėnesių truko net aštuonis. Pavėluotai dar kartą supratau, kad  dirbti reikia iš natūros mažiausiai 50 proc. (nors 4  seansus po 2-3 val.). Tuo tarpu fotografijos padeda tik papūginiam imitavimui. Kokia prasmė imituoti fotografiją? Rankos be natūros – niekaip neįveikiu. Šį paveikslą reikia taisyti, tikiuosi savininkai leis.

MD777sm

Kęstučio Ignatavičiaus portretas prieš keletą metų pavyko kitaip.

SONY DSC

Pozuotoja

Dailininkas (aš) ieško pozuotojos piešiniui užbaigti.

Muzon02

Liko neišspręsta: riešai, raktikaulis, pėdos ir čiurnos.

Inspektuojame LDK Belorus

DSC01627MirSm

2013_0516VET0109sm

2013_0516VET0097sm

Atsivežiau 16 prietelių, daugiausia kauniečių apsirengusių antikvariniais aprėdais į Baltają Rusią LDK paveldo gėrybių inspektuoti. Niekas iš baltarusių nesipriešino.

Draugijoje buvo du kunigai, kurių baisiai prireikė greta Nesvyžiaus Radvilų rezidencijos. Parke greta rūmų stovi juodas kaip smala 4 metrų dydžio tarybinio kario išvaduotojo figūrinis monumetas. Priešais jį iš satanistinės penkiakampės žvaigždės vidurio veržiasi amžinąja ugnimi vadinama gazinė požemio liepsna. Sakau – aš pro tą pamėną negaliu praeiti (kad patekčiau į pilį) dėl mano religinių įsitikinimų, todėl geriau būtų, jei pirma praeitų kunigai, ir nutariau palaukti, kol išsitesusi kauniečių procesija  susitrauks. Deja, klebonas su gaspadine kaip niekur nieko, nutaisę nuobodžiaujančius veidus, nudrožė ne numatytaja Nesvyžiaus svečiams promenada, o šunų takeliu šėtono monumetui už nugaros. Gerai, kad kitas bažnyčios tarnas – Kauno arkikatedros administratorius užsikalbėjęs su Kauno rotušės ceremonmeisteriu nė nepastebėjo šios situacijos, ir ramiai sau praėjo pro pabaisą bežiūrėdami viens kitam į akis, tai ir aš galėjau nekvėpuodamas pratursenti besiraitydamas jų priedangoje. Esu jautrus simboliams.

Pilies vėtrungė iškelta

2013-03-14 Restauratoriai iškėlė ir įtvirtino Augusto Ramono vėtrungę Kauno pilies bokšto viršūnėje. Lig šiol anoniminis buvęs statinys (nei senas, nei naujas – ne šioks, nei toks) staiga įgavo veidą ir ėmė bendrauti su žmonėmis – sukiotis ir skelbti vėjų kryptis.  Vėjai net pasiuto džiaugtis nauju žaislu ir šiaurys su šiaurrytiniu ne pavasariškai plėšėsi dvi dienas, kol sekmadienį pavargo ir užleido poziciją mandagiam vakariui.

Iskelta  Vetrunge02  

2013_0314VET0014

Taip atsirado naujų priežasčių toliau atstatinėti pilį.

Kauno pilies vėtrungė

Dailininkas Augustas Ramonas sukūrė Kauno pilies bokšto Vėtrungės projektą, o Kauno įmonės „Restauracija“  meistrai,   pagamino Vėtrungę iš plieno bei žalvario.

vetrunge0001

Dabar Kauno pilis atrodys taip:

 vetrungePilis0002

1361 metais pilis ir Kauno vardas pirmą kartą paminėtas Vygando Marburgiečio „Naujojoje Prūsijos kronikoje“. Šios datos įrašo iškėlimas virš atstatyto bokšto demonstruoja atkaklumą, nenugalimumą, faktinę kauniečių pergalę nepaisant vėlesnių pilies sugriovimų.

Vėtrungėje pavaizduotas LDK Kunigaikščio Kęstučio laikų karys, stilizuotas pagal asmeninį kunigaikščio antspaudą. Kaunas 1361 metų laikotarpiu priklausė Trakų kunigaikštystei, o jos valdovas Kęstutis Kauno pilies gynimą patikėjo savo sūnui – Kunigaikščiui Vaidotui.  Kęstučio ženklas yra tinkamas simbolis Kaunui.

Vėjo kryptį rodanti vėtrungė – tradicinis statinių, ypač karinės/gynybinės paskirties atributas, be kurio 2010 metais rekonstruoto bokšto siluetas yra nepilnas. Vėjų krypties rodymas  pilies statybos laikotarpio žmonėms aktualus buvo ne tik žemės ūkio reikalams bei vandens navigacijai, bet ir karyboje – teikė informaciją ginklų (strėlių, iečių) krypties korekcijai.

Vėtrungės įrengimo idėją rėmė „Pilies” draugija ir „Rotušės aikštės draugija”. Kauno deputatų klubo ir jo prezidento Kęstučio Ignatavičiaus iniciatyva Kauno miesto savivaldybė 2012 metais surengė konkursą, o istorijos ir paveldo specialistų komisija išrinko konkurso laimėtoją.  Vėtrungę  numatoma  iškelti  2013  metų  vasario 21 dieną arba kai leis orai.

Vėtrungės matmenys:  Stogo smailės viršūnės aukštis – 2960 cm; Vėtrungės stiebo aukštis virš stogo smailės: 2700 mm; Vėtrungės plotis: 1930 mm; Vėtrungės ilgojo sparno ilgis: 1410 mm – Žalgirio mūšio data.

Vėtrungė pristatyta miestelėnams Kauno Rotušėje vasario 7 d.

vetrungeRotuse02 vetrungeRotuse01

Autorius rodo skaidres ir viešai samprotauja visuomenės akivaizdoje Rotušėje.

Pirklio antspaudas

Bitneris

Augustas Ramonas sukūrė antspaudą pirkliui Bernardui Bitneriui – Kauno Perkūno namo savininkui, kuris ir šiandien džiugina turistus, pasakoja apie Kauno senovę.

Bernardas Bitneris iš S. Dulkės pirktą namą valdė  1546 – 1575 m. Jis buvo miesto burmistras ir turtingas urmo priklys, vertęsis miško prekių eksportu. Iš Nemuno aukštupio intakų Ščiaros ir Katros miškų jis gabeno pelenus, ąžuolinius šulus ir kitas prekes į Karaliaučių.

BitnerisPerkuno

Štai čia dalyvavau Perkūno namo pardavimo Bitneriui procese. Foto rodo Bitnerį gavus pinigus.  Kažkokie jaunuoliai ilgai statė apšvietimą, po to filmavo ir fotografavo, tačiau man nei ačiū, nei kotletų už keturias valandas pozavimo su nuosavu (ne valdišku) kostiumu.  Kur padėjo mano atvaizdus? Gal nukosėjo vadovadamiesi LR CK 95 str (Teisė į atvaizdą)?

Šv. Mikalojus Kaune

Jau trečius metus Kaune vyksta Šv. Mikalojaus procesijos gruodžio pirmą savaitę. Jau trečius metus dailininkas Augustas Ramonas diegia Kaune Šv. Mikalojaus kultą: kuria plakatus, kvietimus, vimpelus, medalionus, skelbia apie tai internete, neša naščius.

Mikalojus_poster1sm

Augusto Ramono plakatas, 2010.  Fotografuojant Šv. Mikalojaus bažnyčią nuo kito namo stogo kraigo – suplėšytos geros kelnės.

2012_1209nicola12sm

Rotušės aikštės draugija ir Augustas Ramonas neša Šv.  Mikalojaus skulptūrėlę iš Arkikatedros į Rotušę, 2012.12.09

NicholasCoin

Augusto Ramono sukurtas Šv. Mikalojaus medalionas (22 mm). Nusikaldinti ir įsigyti galima Kauno Rotušėje.

„Pelėdų“ bendruomenės vėliava

2012 balandžio 15-tą – Taikos ir kultūros dieną Prisikėlimo bažnyčioje visuomenei buvo pristatyta Kauno Žaliakalnio bendruomenės centro „Pelėdos“ vėliava. Iškilminga procesija su Kauno miesto, Taikos ir Pelėdų vėliavomis iš bažnyčios patraukė į Pelėdų kalną, kur buvo uždegtas aukuras ir paleisti Taikos balandžiai. „Pelėdų“ bendruomenės vėliavą ir logotipą sukūrė dailininkas Augustas Ramonas.

Logotipe –  2 stilizuotos pelėdos pagal 1924 metų skulptoriaus Vinco Grybo kūrinį puošiantį Kauno meno mokyklos parką (dabar Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas).

Kauno Senjorų Tarybos vėliava

Dailininkas Augustas Ramonas sukūrė Kauno senjorų tarybos vėliavą ir logo.

2012.10.01 Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius Įgulos bažnyčioje pašventino Kauno senjorų vėliavą.

KST_veliava2sm

PatasiusKST

Senjorai tik po metų įstengė autoriui sumokėti suderėtus 300 litų.  Gynėsi – Kauno Samovladzybė jiems pinigų tam žadėjo, bet nedavė. Vicemeras Vasilionkas nuoširdžiai stebėjosi, kodėl vėliava sukurta ir pagaminta ne dykai.  Užsakovas – komisaras emeritas Žemaitis dejavo:  „Negi iš savo pensijos turiu mokėti“, be to, kai tapo miesto tarybos nariu tai ir pensijos neteko.  Galiausiai, po keliampenkto prašymo skausmingai sumokėjo „iš savų“.

1542.07.28 Rotušės statybos pradžia

Dailininko Augusto Ramono plakatas.

Kauno metrikos knyga, 411 įrašas: Rotušės pamatų mūrijimas

1542 viešpaties metais, liepos 28 dieną, t.y. švento Pantaleono dieną, tarp dešimtos ir vienuoliktos valandos pagal vidutinį laikrodį garbingi ponai: Jokūbas Šulcas, vaitas; Fridrikas Karčakas (Karčys), naujas burmistras; Pranciškus Mačkovičius (Markevičius), burmisteras; Gerhardas Šlegelis (Šlegelis), tarybos narys, dabar pirmininkas; Stanislovas Stanas (Stunis), Kauno miesto raštininkas, – išvyko apžiūrėti mūrinės Rotušės pamatų, kuriuos jau Dievo vardu pradėjo kloti, dalyvaujant šio statinio prižiūrėtojams: Henrikui Blumkei, Kasparui Lubneriui, Simonui Gradauskui, kuriems pavestas šios Rotušės statybos darbas. Čia visi minėti ponai amžinam atminimui ir šio miesto garbei, pagal senų laikų paprotį, patalpino pirmame pamatų akmenyje, tiesiai čia kampe vaito kambario, padaryto vyriausio mūrininko Benedikto Choinovskio, vieną floriną (trisdešimt grašių) ir nuo savo šeimynų – vieną statinaitę midaus.

Kaunas City Metrica, record No. 411: Foundation of the Town Hall

In the year of Our Lord 1542, July 28th, on the day of St. Pantaleon, between 10 and 11 o‘clock by the middle clock, the right honourable lords: Vogt Jakobus Schulcz, Burgermaster elect Fridericus Korczacus, Burgemaster Franciskus Maczkowicz, President of the Council Erhardus Schlegel, also Town notary Stanislaus Stan have inspected the foundations of the Town Hall that were laid now for the Grace of Our God. Also the surveyors commissioned for the construction were present: Henrico Blumkije, Casparo Lubner, Simone Gradowskij. The above named lords, according to an ancient custom and to the glory of our City and for the perpetual commemoration here right under the corner of Vogt chamber made by the Chief stonemason Benedicto Choijnowskij have placed an inclusion of one florin (thirty groszy) and on behalf of Their families one barrel of mead.

(Some Yoda grammar, sorry. Ancient, though.)

1361

Prieš 650 metų pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose – Vygando Marburgiečio kronikoje paminėtas Kauno vardas. Tai ir atšventėme.

Asmeninė nuomonė

Profesine kompetencija pagrįsta asmeninė nuomonė pareiškiama viešai turėtų būti pažangus reiškinys, o ne skandalas. Viešas nuomonės pareiškimas nepaverčia profesionalo abstrakčiu visuomenininku ir nebūtinai demonstruoja jo priklausomybę  suinteresuotoms grupuotėsms. Netotalitari valstybė ar bendruomenė privalo toleruoti asmens žodžio laisvę ir profesionalumą.  Suprantamas pareigūnų ir organizacijų atstovų įsipareigojimas laikytis subordinacijos ir nuomonės nereikšti, tačiau savarankiškai veikiantiems laisvųjų profesijų atstovams tokių apribojimų neturi būti. Tokią deklaraciją siūlau įtraukti į Kauno piliečių Laisvių chartiją.